Alkakalnis. Vilkaduobės pieva

                                   Dijūta kolnali
                                   Aštrusai kolanali
                                   Dijūta kolnali
                                   Aštrusai kolanali
kažkas nutraukia
geriančios šaltiny
stirnos gyslą
kažkas atslūgsta
lyg vanduo
lyg kraujas
lyg gyvybė
bebrų užtvankos gerklėj
pasibaigė
ir nuo
mąių er jaūisubar skaiūis

(tik vyksmas nesustojo tekančioj gamtoj)

nuskilusi
molinio indo šukė –
gyventa
žiesta
dirbta
stirnelės griaučiai prie šaltinio –
buvo vilkas

(ar ji spėjo atsigerti?)

kažkas supylė kalną kepure
kažkas surado kalno viršuje duobelę
ir pasidėjęs vakare
kepurę ten
sėdėjo

kaukė tolumoj
ir temo

iš kalno gilumos
nugrimzdusiais varpais aidėjo.

© Jurgita Jasponytė
De: Vartai Auštrieji
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2019
Producción de Audio: Lithuanian Culture Institute, 2022

Священная гора. Луг волчьей ямы

Диюта - горушка,

Острая горушка.

Диюта - горушка,

Острая горушка.

кто-то рвёт

жилу косули

пьющей из родника

что-то спадает

словно вода

     словно кровь

          словно жизнь

в горле запруды бобровой

закончилась

отныне

наступает наша эра 


но продолжается процесс в изменчивой природе


осколок

глиняной посуды —

кто-то жил

       гончарничал

                 трудился

скелет косуленьки у родника —

                               был волк


успела ли напиться та косуля?


кто-то гору насыпал шапкой 

кто-то ямку нашёл на вершине горы

и вечером шапку

сложив там

сидел


вой вдалеке

стемнело


и из недр той горы

колоколами затонувшими звенело.


перевод: Georgiy Eremin