Nerijus Grigas
alemán
Antrasis atėjimas
tai iš tiesų buvo jis – tikras ir neabejotinas,
be jokių atestavimų. Važiavo auksinėj karietoj,
kinkytoj ketvertu baltų žirgų, organizacinio
komiteto išprašytoj iš atsivertėlio
milijonieriaus. Tikras ir vienintelis, kiek sutrikusiai
besišypsantis pro karietos langą, žvelgiantis
į visus ir į nieką. Minia žygiavo iš paskos,
stovėjo abipus ant šaligatvių, laiptų baliustradų,
vaikėzai mojo iš medžių, tyčia krisdami
ant asfalto, vis dar negalėdami patikėti,
jog nebeskauda ir jau, matyt, niekada
neskaudės. Kareiviai saliutavo salvėmis
iš dabar jau nereikalingų ginklų, ministrai
rinkosi į paskutinį iškilmingą posėdį, juokas
ir džiūgavimai liejos gatve pirmyn, šūksniai
ir valiavimai, pagaliau, pagaliau, sveiki sulaukę,
ir tik įdėmiai įsižiūrėjus iš kai kurių
judesių, iš trumpų ir keistų susižvalgymų
galima buvo suvokti, ką jaučia minia:
stačiai alpsta iš baimės ir neapykantos.
De: Kaulinė dūdelė (Knochenflöte)
Vilnius: Vaga, 1999
Producción de Audio: 2002 Books from Lithuania
Zweites Kommen
das war wirklich er – echte und unbezweifelt
ohne jegliche Atteste. Er fuhr in einer goldenen Kutsche,
gezogen von vier weißen Pferden, ausgeliehen vom Organisationskomitee
von Bekehrten
Millionär. Echter und einziger, bißchen unwohl
lachend durch das Kutschenfenster, auf alle und auf nichts guckend.
Die Masse marschierte hinterher,
stand beiderseits auf den Fußgängerwegen, Treppen
die Kerle winkten von den Bäumen, mit Absicht fallend
auf den Asphalt, immer noch nicht glauben könnend,
daß es nicht mehr weh tut und, warscheinlich, nie
weh tun wird. Die Soldaten schossen Salut
aus jetz nicht mehr brauchbaren Gewehren, die Minister
sammelten sich zur letzten feierlichen Sitzung, Lachen
und Jubel breitete sich aus die Straße aufwärts, Schreie
und Hurra, endlich, herzlich erwartet, Ihr Ersehnten!
und nur wenn man genau hinguckte aus
manchen Bewegungen, aus kurzen und merkwürdigen
Blicken konnte man erschließen, was die Masse fühlt:
sie fällt in Ohnmacht vor Ärger und Haß.