ruso
ties bernardinais
Olgai
kalasi žolė į delnus ir į pečius lėktuvai
spiečių spiečiais
sėdime dviese
apsuptos
antkapius lyg rankas sukryžiavusių
rūsčių vienuolių
po dangaus gobtuvu –
bernardinų
kunigaikštiene, ar toli dar iki Petuškų?
užupis, polocku žemyn,
ties šv. ona tykantys gotų skeletai
ir visi šventieji
tiek tik!
arba keli šimtai gramų
kažkur laužas,
o laužtiniuose skliaustuose –
mūsų istorijos
šliaužia
lyg sraigė
šliūžę ant lapo palikdama
upė
sraigė teptukas
sraigė rašiklis
lėtai lėtai –
po žodį, po potėpį,
nukritusią uogą, kaštonų tirpstantį vašką –
dėliojasi mūsų istorijų šliūžės
Vilniaus puolimo ir nuopuolių metraščiai
Producción de Audio: Lithuanian Culture Institute
У бернардинцев
Ольге
сквозь ладони и плечи мои
прорастает трава
мы сидим здесь вдвоём
в окруженьи крестов,
словно строгих монахов
под небесной сутаной
далеко ещё до Петушков?
из ужуписа к анне
не глядя на кости костёла
провожают нас взглядом
святые
а где-то костёр
и за скобками
наши истории,
словно улитки,
за которыми тянется след по листу,
и река
как же медленны
кисти-улитки
и ручки-улитки —
мягко
слово за словом, мазок за мазком
по листу
тихо падают фрукты,
оплавляются свечи каштанов
это хроники Вильнюса,
расцветов его и упадков,
и сквозь них след улитки-истории —
вязкий пунктир