ruso

ties bernardinais

Olgai

kalasi žolė į delnus ir į pečius lėktuvai
spiečių spiečiais

sėdime dviese
apsuptos

antkapius lyg rankas sukryžiavusių
rūsčių vienuolių
po dangaus gobtuvu –
bernardinų

kunigaikštiene, ar toli dar iki Petuškų?
užupis, polocku žemyn,
ties šv. ona tykantys gotų skeletai
ir visi šventieji

tiek tik!
arba keli šimtai gramų

kažkur laužas,
o laužtiniuose skliaustuose –
mūsų istorijos
šliaužia
lyg sraigė
šliūžę ant lapo palikdama
upė

sraigė teptukas
sraigė rašiklis
lėtai lėtai –
po žodį, po potėpį,
nukritusią uogą, kaštonų tirpstantį vašką –
dėliojasi mūsų istorijų šliūžės
Vilniaus puolimo ir nuopuolių metraščiai

© Ramunė Brundzaitė
Producción de Audio: Lithuanian Culture Institute

У бернардинцев

Ольге

сквозь ладони и плечи мои
прорастает трава

мы сидим здесь вдвоём
в окруженьи крестов,
словно строгих монахов
под небесной сутаной

далеко ещё до Петушков?

из ужуписа к анне
не глядя на кости костёла
провожают нас взглядом
святые

а где-то костёр
и за скобками
наши истории,
словно улитки,
за которыми тянется след по листу,
и река

как же медленны
кисти-улитки
и ручки-улитки —
мягко
слово за словом, мазок за мазком
по листу

тихо падают фрукты,
оплавляются свечи каштанов

это хроники Вильнюса,
расцветов его и упадков,
и сквозь них след улитки-истории —
вязкий пунктир

Translated from Lithuanian by Elena Feldman (Елена Фельдман)