tikra vieno pavasario istorija

– nieko tokio, sakau, nieko tokio
šį pavasarį taip beprotiškai žalia,
taip žydi, tad ir mano įsčios
suželia piktžolėm ir su medžiais
išsprogsta
tokios ryškios operacinės žvaigždės
ir tik vienas noras krentant
į klampią sąmonės tuštumą – – –
kai staiga vėl įkvepiu oro
paskutinis vaizdas prieš atmerkiant
akis – žydintis mūsų sodo migdolas
– kaip jaučiatės?
– sapnavau pavasarį, – atsakau
dar supainiota siūlų narkozės,
apvyta drenų vijokliais, iš lašinės
kapsint sielai atgal į kūną
– nieko tokio, sakau, nieko tokio
tik suraižytas įsčias dar gelia
tik aštriau skleidžias gyvybė už lango
ir laikrodžiai tiksi garsiau

© Ramunė Brundzaitė
Producción de Audio: Lithuanian Culture Institute

a true story of spring

– no problem, I say, no problem,
this spring is so madly green,
blooming so much that even my womb
has sprouted weeds and buds
like the trees
the starlight of the operating room is so bright
I have but one wish falling
into consciousness’ boggy blank – – –
then I suddenly breathe the air again,
and the final vision before opening my eyes:
the blooming almond tree of our garden

– how do you feel?
– I dreamt of spring, I answer
still tangled in the threads of narcotics,
wound by ivies of drainage tubes, my soul
dripping back into my body from the IV
– no problem, I say, no problem
only the continuing pain in my scraped out womb
only life spreading more sharply outside
and the louder tick of the clocks

Translated from Lithuanian by Rimas Uzgiris