Rimas Uzgiris
english
laisvė
senas rašytojas su pasišlykštėjimu žvelgdamas į mane
pro stipriai sukąstus dantis iškošia
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
suprask jo laikais buvo cenzūra o dabar mes gyvename
šiltnamio sąlygom ir nokstam kaip kokie pomidorai
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
klausia manęs išverstakės žuvys nematomoj laiko upėj
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
teiraujasi Peliukas Mikis ir misteris Jėzus
susikibę už rankų sapnų proskynoj
toj pačioj kurioj skęstu kurioj paskendau ir nuskęsiu
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
klausia manęs moliuskai kriauklės bangos žuvėdros ir dumbliai
nuskendusių laivų kapitonai ir nekaltos mergaitės –
po dešimties metų jos jau skelbs tostus ir gers viena kitos kraują
prie paminklo Andersono undinėlei ar kitam viešbuty
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
nerimsta daugiaaukščio langų stiklai
ir praplaukiantys debesys
atsisuku į juos ir sakau
– jūs man galit uždrausti ir
uždrausti man gali šermukšnių kekių raudonis
From: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
freedom
an old writer looks at me with disgust
and squeezes some words out through his teeth:
who can stop you from writing what you want?
we must understand that his times were those of censorship
and we now live in a greenhouse like some kind of tomatoes
who can stop you from writing what you want?
asks the fish with bulging eyes in the unseen stream of time
who can stop you from writing what you want?
wonder aloud Mickey Mouse and Mr. Jesus
holding hands in the orifice of dreams
in which i drown did drown and will drown
who can stop you from writing what you want?
ask the clams and seashells the waves gulls and seaweed
the drowned ship’s captains and the innocent maidens –
in a decade they’ll give toasts as they drink each other’s blood
by the monument to Anderson’s mermaid or some other hotel
who can stop you from writing what you want?
uneasily stammers the glass in the windows of block apartments
with clouds drifting by
i turn to them all and say –
you can all stop me and so can
the red in a cluster of rowan berries