lauksiu –

kol ašaros mano pakibs
šerkšno lašais ant medžių

lauksiu tavęs
po mėnuliu baltuoju

žąsys išskris
ant drobės nakties išlikę

mažos senutės išeis
į kalnus numirt -----------

ir aš išeisiu –
bet grįšiu

šimtamete pušim tavo kelio
šmėkla mylėtos moters…