EN EL TEMPLO DE VAJRAYOGINI

Había una diosa gorda, esculpida en bajorrelieve
con aura de vacíos, casi despegada del muro.
Tenía que abrazarla. Adentré los brazos
detrás de su cintura, y cuando los brazos se me acabaron
estiré las manos, ya invisibles, en oscuridad de gruta.

Si mis dedos se unían en esa oscuridad de gruta
espejearía este adorador sacrílego
al escultor de la diosa, que terminó su estatua
abrazándola, cavando con ambas manos
como mitades de puente, desde una y otra orilla.

© Tomás Cohen
From: Un árbol de luz íntima
Chile: Ediciones Bastante, 2019
Audio production: Haus für Poesie, 2019

Tantrinė parafernalija

Ji buvo stora deivė, išskaptuota bareljefe,
apsupta tuštumų auros, beveik atsiskyrus nuo sienos.
Turėjau ją apkabinti. Suleidau rankas
už liemens, o kai šios baigėsi,
ištiesiau plaštakas, jau nebematomas, grotos tamsoje.

Jei ten, grotos tamsoje, mano pirštai susieitų,
šis dievinantis šventvagis atspindėtų
deivės skulptorių, kuris baigė savo statulą
ją apkabindamas, kasdamas abiem plaštakom,
tarsi tilto pusėmis, iš vieno ir kito kranto.

Vertė Dovilė Kuzminskaitė
Published in Poezijos Pavasaris Almanac (Vilnius, 2019).