EL PUMA

Cuando fui a sentarme al bosque
y me salió el puma, ¿me come?
¿Se me acurruca? ¿Sabe
del amor y de la maravilla
que disipan el miedo en esta mente
detrás de estos ojos que lo ven?
Oigo dos huesos de mi pierna crujir
como tubo de ensayo roto
en laboratorio de escuela
y su ronroneo, su belleza feroz
bajo mi mano anegada de pelaje
ocre dorado.

© Tomás Cohen
From: Un árbol de luz íntima
Chile: Ediciones Bastante, 2019
Audio production: Haus für Poesie, 2019

Puma

Kai išėjau pabūti miške,
pasirodė puma. Dabar mane suės?
Prisiglaus? Ar ji bent nutuokia
apie meilę ir pasigėrėjimą,
numaldančius baimę prote
už šių ją reginčių akių?
Girdžiu kaip trakšteli du mano kojos kaulai,
tarsi sudaužytas mėgintuvėlis
mokyklos laboratorijoj,
ir pumos murkimą. Niršus jos grožis
po mano delnu, paskendusiu ochros kaily
tviskančiam auksu.

Vertė Dovilė Kuzminskaitė
Published in Poezijos Pavasaris Almanac (Vilnius, 2019).