Pietro U. Dini
italian
Šuliny
Kur vakaro miglos plaukus
virš upės vingio išdraiko
skaičiuoja moteris traukinius
kurių jai seniai nebereikia
aprauda duobkasio sielą
numirėlio kūnas išplautas
žvaigždė kaip baugštus padarėlis
nubėga per alavo skliautą
gyvenimas pilnas tikrovės
kaip kibiras šiekštų ir srutų
iš šulinio žvelgia Charonas
klastingomis sukčiaus akutėm
nuo dugno obolą pakėlęs
numoja piktai: “pailsau”
ir apmaudu duobkasio siela
pravirksta iš gailesčio sau
From: Laiko inkliuzai / Inclusions in Time.
Vilnius: Lithuanian Writers’ Union Publishers, 2002
Audio production: 2002 Books from Lithuania
Nel pozzo
Dove le nebbie della sera i capelli
arruffano sull’ansa del fiume
una donna conta convogli
di cui da tempo più non abbisogna
s’addolora per l’anima del becchino
il corpo slavato del morto
la stella come creaturina paurosa
corre sotto la volta dello stagno
la vita è piena di realtà
come un secchio di trucioli e liquami
dal pozzo sbircia fuori Caronte
con occhietti ingannevoli di furfante
dal fondo ha sollevato un obolo
e fa un cenno di stizza: “mi riposo”
l’anima del becchino commossa
scoppia in pianto per pena di se stessa.