Skaistė Keršytė
lithuanian
BÜYÜ BİTTİ
büyü bitti, suyu dolaştıran kayık
ince kabuğuna çekildi gövdesinin
taş düşmeyi bıraktı, meyva ağacında soldu
kadın olamadan yaşlandı sevgilimiz
büyü bitti, işte deniz, daha on dördünde
ay bulutsuz bir gecede uykusuz bir adam gibi koşmada
yıldız üşümesi bu, ağacın yansıması,
kalbine düşen bir şey gibi, sanki gibi, belki
gibiydi ve bitti, uyuyan uyandı ve gördü
görünmeyen görünür oldu, ses yankısından korktu
gölge sahipsizdi, kartal avını buldu
hızını alamayan bir tilki yavrusunun saklandığı yerde
büyü bitti, yaşlı adam kendine seslenen sese döndü
orada genç olmanın umuduyla yeniden öldü
ışık bütün renklerine binlerce kez bölündü
binlerce kez haykırdığımız sözlerimizle dolup taşan mağara
kapandı ve dağ oldu. çıkmayan falların telvesiyle
sararan umuttu, uçuşup gitti
ve açılmayan yollar ansızın açıldı
ama ne kimse geri geldi, ne bir sessiz gemi
büyü bitti, yılan kendini soktu
kendine sokulan yavrusunun dişleriyle
akrep geceye döndü, alevden bir hale oldu
bir aziz oldu, bir şair, peygamber
sarığını çıkardı, hırkasını savurdu
önünde açılan yoldan Hıra’ya kadar
geçtiği çöldeki bitkiler
yeniden su buldu
büyü bitti, Tanrım, işte seni buldum
görünmeyen görünür oldu, ses yankısından korktu
kentin ve insanların arasında
serap gerçeğe dönüştü, var olan yoktu
büyü bitti, sen onu görmedin
zaten derin bir düş
düştü
düşecek
Audio production: EDISAM / T.Tanyol 2004
BURTAI BAIGĖSI
burtai baigėsi, vandenį skrodžiančios valties
kūnas pavirto plonu kevalu
akmuo liovėsi kritęs, vaisius sunyko medyje
mūsų mylimoji paseno netapusi moterimi
burtai baigėsi, štai jūra, keturioliktos dienos
mėnuo giedrą naktį bėga kaip neužmiegantis vyras
tai žvaigždės šalimas, medžio atsispindėjimas,
tai panašu į kažką, krintantį į širdį, tarsi panašu, galbūt
buvo panašu ir baigėsi, kas miegojo pabudo ir pamatė
kas buvo nematoma tapo matoma, garsas išsigando aido
šešėlis neturėjo šeimininko, erelis aptiko grobį
ten, kur slėpėsi negalintis pabėgti lapės jauniklis
burtai baigėsi, senis atsigrežė į jį kviečiantį balsą
ten mirė vildamasis dar kartą tapti jaunu
šviesa tūkstančius kartų išsiskaidė į visas spalvas
tūkstančius kartu mūsų išrėktais žodžiais prisipildžiusi ola
užsidarė ir tapo kalnu. nuo neišsipildžiusių burtų kavos tirščiais
pagelto viltis, pakilusi nuskrido
ir neatsiveriantys keliai staiga atsivėrė
bet niekas negrįžo, nė tylus laivas
burtai baigėsi, gyvatė įgėlė sau
šalia besiglaudžiančio jauniklio dantimis
skorpionas tapo naktimi, iš liepsnos susidarė aura
gimė šventasis, poetas, pranašas
nusiėmė savo turbaną, nusimetė apsiaustą
priešais atsivėrusiame kelyja iki Hiros
sutikti dykumos augalai
vėl pasiekė vandenį
burtai baigėsi, Dieve, štai radau tave
kas buvo nematoma tapo matoma, garsas išsigando aido
tarp miesto ir žmonių esantis
miražas pavirto tikrove, esančio nebuvo
burtai baigėsi, tu to nematei
tik gilus sapnas
krito
nukris