tikra vieno pavasario istorija

– nieko tokio, sakau, nieko tokio
šį pavasarį taip beprotiškai žalia,
taip žydi, tad ir mano įsčios
suželia piktžolėm ir su medžiais
išsprogsta
tokios ryškios operacinės žvaigždės
ir tik vienas noras krentant
į klampią sąmonės tuštumą – – –
kai staiga vėl įkvepiu oro
paskutinis vaizdas prieš atmerkiant
akis – žydintis mūsų sodo migdolas
– kaip jaučiatės?
– sapnavau pavasarį, – atsakau
dar supainiota siūlų narkozės,
apvyta drenų vijokliais, iš lašinės
kapsint sielai atgal į kūną
– nieko tokio, sakau, nieko tokio
tik suraižytas įsčias dar gelia
tik aštriau skleidžias gyvybė už lango
ir laikrodžiai tiksi garsiau

© Ramunė Brundzaitė
Audio production: Lithuanian Culture Institute

vera storia di una primavera

– non importa, dico, non importa
questa primavera si fa tutto follemente così verde,
fiorisce così tanto, che anche il mio grembo
fa crescere erbacce e sboccia
assieme agli alberi
Stelle della sala operatoria così luminose
e soltanto un desiderio mentre cado
in un scivoloso vuoto di coscienza – – –
ed ecco che nuovamente prendo fiato,
e l’ultima immagine prima di aprire gli occhi:
il mandorlo in fiore del nostro giardino
– Come si sente?
– ho sognato la primavera, – rispondo
ancora aggrovigliata dai fili dall‘anestesia
avvolta dai cateteri come piante rampicanti,
mentre l’anima dal flebo faceva ritorno in corpo
– non importa, dico, non importa
Solo il mio grembo graffiato ancora punge
solo più forte la vita scorre là fuori
più forte risuona il ticchettio degli orologi

Translated from Lithuanian by Elena Ponzio