Mes ėjome kartu
ranka rankon,
petys į petį,
veidas į veidą,
akis į akį,
burna burnon.

Taip mes žengėme,
ėjome koja kojon,

kol tu nepasukai iš kelio.

Ir dabar — akis už akį,
dantis už dantį.

Viską, ką su savimi pasiėmei,
išdrėksiu, išgraušiu —
susigrąžinsiu sau,
grįšiu į save.

Pasiimsiu sau savo akis,
nuo veido nusiplausiu tavo veidą,
atklijuosiu nuo lūpų tavo lūpas,
išplėšiu ranką iš rankos.

Ir kai širdis susigniauš iš nevilties,
šnabždėsiu lyg mantrą,
kad tu — brangioji,
bijosiu patikėti,

kad tu — svetima man.