Nasta Mancewich

belarusisch

Rasa Čergelienė

litauisch

[Калі ў вачох цямнее]

Калі ў вачох цямнее,
мне хочацца проста ўкленчыць:
“О Божа, хачу да мамы!
да таты хачу на плечы...”
каб апынуцца ў дзяцінстве,
як колісь —
хавацца ў шафе
сярод кажухоў і шапак
цукеркі цягаць з буфету
ды красці ў суседа слівы

... і быць маленькім і лёгкім,
і, ёб вашу маць,
Шчасьлівым.

© Nasta Mancewich
Aus: Птушкі
Мінск: Логвінаў, 2012
Audioproduktion: Belarusian PEN Center

[Kai akyse temsta]

Kai akyse temsta,
norisi atsiklaupt paprasčiausiai:
“Viešpatie! Noriu pas mamą!
prie tėtės peties — savo petį!” —
Kad atsidurčiau vaikystėj,
kaip kitados mūsų spintoje,
tarytum baisiai aš kaltas,
slėpčiausi tarp kepurių ir paltų.
Saldainius iš bufeto kniaukčiau
ir vogčiau kaimyno kriaušes.

…vėl būčiau mažas, lengvutis
ir, fuck you, pats
laimingiausias.

Vertė Rasa Čergelienė