Marius Burokas
litauisch
[как-то глупо прощаться заранее...]
как-то глупо прощаться заранее
эта вечность с небольшими перерывами
настоящими трещинами в поддельном мраморе
и едва ли кто просил говорить о нешуточных прорехах
но и в этих пределах простор для сомнений есть
сто́ит ли сейчас или после или совсем потом
в позе мокрого дерева у подозрительно белой глухой стены
инстинктивно озвучивать взгляд соскользнувший
с ещё непроявленных поляроидных потолков
с самодельных разбухших зеркал
не удержавшись в неровном мраморном свете
Aus: «Воздух», 2014, № 4.
Audioproduktion: Semyon Khanin / Семён Ханин
[kažkaip kvaila atsisveikinti iš anksto...]
kažkaip kvaila atsisveikinti iš anksto
ši amžinybė su nedidelėm pertraukom
ir tikrais įskilimais padirbtame marmure
ir vargu ar kas prašė kalbėti apie ne juokais
dideles prarėžas
nors ir čia tarp ribų erdvės abejoti palikta
ar verta dabar ar vėliau ar visai kada nors
šlapio medžio poza šalia aklinos įtartinai
baltos sienos stovint
instinktyviai įgarsinti žvilgsnį nuslydusį
nuo dar neišryškintų
poliaroidinių lubų
savadarbių išbrinkusių veidrodžių
nelygioj marmurinėj šviesoj nuslydus