Rimas Uzgiris
englisch
ne vegetariškai
turiu gi kažkaip išviaukčiot
išmikčiot atryt išsakyt tai
kaip netelpu šeimoj
kaip esu plakamas ugnies bizūnais
savo amazonės
kartais net nežinau už ką
kaip raitausi
lyg kirminas idiotas
seilėdamas namų baldus
kaip einu iš skausmo į skausmą
kaip šliaužiu iš meilės į meilę
norėdamas visus išbučiuot
lyg beviltiškai geras samurajus
šuo girtuoklis
verčiau būsiu blogas poetas
bet geras tėvas, sūnau
verčiau būsiu grubus poetas
bet švelnus tėvas, dukra
atleiskit kad kartais
neišsitenku visų mūsų kaulų narve
draskausi lyg alergikas
kurio oda – bjauri nenumaldoma cinikė
iki pamišimo šoku su kėdėm
glėbesčiuojuos su foteliais
šnekuosi su pastalėm
lendu į šešėlius, tau ant bizūno
parjojus namo, amazone
slapstausi savo vaizduotėj
à la deviantART by Bernard Cornelis
iki siaubo nusilpęs
iki pašaknų sutrikęs
bandau kiaurai pereit sienas
niekieno negirdimas
niekieno nematomas
tada į ausis atsimuša Fratres –
suteik man vilties
ir ramios jėgos, Arvo Pärtai* –
man prieš akis – Egono Schiele's** pamėklės –
pasaulis plyšinėja, o adatos nesiuva
tik duria tik duria tik duria
noriu būt kieta uola, sūnau
noriu būt skaidriu šaltiniu, dukra
noriu būt tavo mylimuoju, amazone
mažiau plakamu
mažiau suplyšinėjusiu
aš nežinau kuo man virst šitoj meilės mėsmalėj:
faršu švelnumo kotletukams
kuriuos atstumsi
ar kąsneliais rietenų befstrogenams
dėl kurių apkvaisi
atleiskit kad tik beveik visas esu jūsų
supraskit kad iš tiesų
daugiau nei visas esu jūsų
kiekviena tavo ląstelė mane jaudina
amazone
kiekvienas tavo kirtis mane užmuša
mylimoji
ar tau negaila meilės mirties?
ar tau saldu nuo mirties meilės?
visa laimė kad turiu prisikėlimo dovaną
kurią nusižiūrėjau šventykloj
visa laimė kad esu nemirtingas
nes beprotiškai silpnas
geriau būsiu silpnas poetas
bet tvirtas tėvas, sūnau
geriau būsiu klykiantis poetas
bet girdintis tėvas, dukra
noriu būt klykiantis sumaltas,
su tavim sumaitotas, amazone
tavo seilėm pateptas
tavo bučiniais palaimintas
tavo nirtuly palaidotas
tavo šypsenoj atgaivintas
nes tu ir aš yra viena
nes tu ir aš – meilės mėsmalė
urzgianti lyg vilko gerklos
visgi verta džiaugtis
kad vienas į kitą nežiūrim
vegetariškai
*Arvo Pärt (1935) – klasikinės ir sakralinės muzikos estų kompozitorius. Fratres – itin subtilus ir jausmingas jo kūrinys.
**Egon Schiele (1890–1918) – austrų dailininkas, nervinga maniera piešęs ir tapęs tarsi suplyšinėjusius ir sulopytus kūnus, tiek dekoratyvius, tiek pamėkliškus moterų ir vyrų aktus.
Aus: Adatos
Vilnius: Tyto alba, 2016
Audioproduktion: Lithuanian Culture Institute, 2022
not like vegetarians
i need to somehow yap it all out,
stutter, regurgitate, speak about
how i don’t fit into my family
how i’m flogged with whips of fire
by my amazon
and I don’t always know what for
how i squirm
like an idiot worm
slobbering over the furniture
how i go from pain to pain
how i slither from love to love
wanting to kiss everyone
like some hopelessly kind samurai
a drunken dog in a way
better to be a bad poet
and a good father, my son
better to be a rough poet
and a gentle father, my daughter
forgive me that sometimes
i can’t find room in our cage of bones
raving like an allergic man
whose skin is a sick unsuppressable cynic
dancing with chairs unto madness
embracing sofas
speaking to the undersides of tables
i sneak into shadows as you ride home
like a bat out of hell, my amazon
I hide in my imagination
à la deviantART de Bernard Cornelis
weakened unto horror
deranged to the roots
i try to walk through walls
so that no one hears
so that no one sees
then Fratres bangs into my ears –
give me hope
and calm strength, Arvo Pärt –
in front of my eyes – Egon Schiele’s ghosts –
the world tears, and needles don’t sew
but poke and poke and poke
i want to be a hard cliff face, my son
i want to be a clear well, my daughter
i want to be your beloved, my amazon
less whipped
less prone to tear
i don’t know what to be in this meat grinder of love:
the tenderness of ground meat for burgers
that you will push away
or scraps of meat for beef stroganoff
for which you will go wild
forgive me that i am almost all yours
understand that i am truly
more than all yours
every cell in your body turns me on
my amazon
your every blow kills me
my love
are you not sorry for the death of love?
is love’s death sweet to you?
thank god i’ve got the gift of resurrection
something i picked out at the shrine
thank god i am immortal
because i’m crazy weak
better to be a weak poet
and a strong father, my son
better to be a screaming poet
and a listening father, my daughter
i want to be screaming, ground up
with you profaned, my amazon
annointed by your saliva
blessed by your kisses
buried in your fury
renewed in your smile
because you and i are one
because you and i are in this meat grinder of love
that snarls like the wolf’s insides
it is worth being happy after all
that we don’t look at each other
like vegetarians