Rimas Uzgiris
englisch
glicinijos
pirmiausia reikėjo įvardinti
sužinoti kaip vadinamos
šitos žydinčios
violetinės
po to prisėsti kavinaitėj
jų apraizgytu stogu
viduržemio saulės pavėsy
pasidėti puodelį ant lapo
rašiklį
aptaškyti kava
padėvėtą dviratį už 50 eurų
atremti į tvorelę
mėgstamiausioje
piazza San Giacomo
grįstoje romėnų
lyžtelti ledų
tirpstančių neprisilietus
sekmadieniais kopti ant pilies kalvos
galąsti žvilgsnį į kalnus
rūkui išsiliejus gatvėse
vaizduotis jose savo miestą
kad už kelių tūkstančių kilometrų
po kelių šimtų savaičių
sėdėdama įšalusioje rytų europos
auditorijoje
skaitydama D’Annunzio
prisiminčiau šitą žydėjimą
Audioproduktion: Lithuanian Culture Institute
wisteria
the first task was to name,
to find out what we call
those blooms of
violet color
then sit in a little cafe
shaded from the Mediterranean sun
by an arbor enlaced with them
put a cup on the page
my pen
spill coffee
lean a used bike
fifty euro
on the fence
in my favorite place
piazza San Giacomo
paved by the Romans
to touch my tongue
to the already melting gelato
sundays climbing the castle hill
to sharpen my view of the mountains,
seeing the streets enshrouded below with fog,
imagining my city there
hundreds of miles away
hundreds of weeks later
sitting in a frozen East European
auditorium
reading D’Annunzio
I remember this bloom