Laura Liubinavičiūtė 
Übersetzer:in

auf Lyrikline: 3 Gedichte übersetzt

aus: spanisch nach: litauisch

Original

Übersetzung

LO QUE NO ES SUEÑO

spanisch | Claudio Rodríguez

Déjame que te hable en esta hora
de dolor con alegres
palabras. Ya se sabe
que el escorpión, la sanguijuela, el piojo,
curan a veces. Pero tú oye, déjame
decirte que, a pesar
de tanta vida deplorable, sí,
a pesar y aun ahora
que estamos en derrota, nunca en doma,
el dolor es la nube,
la alegría, el espacio,
el dolor es el huésped,
la alegría, la casa.
Que el dolor es la miel,
símbolo de la muerte, y la alegría
es agria, seca, nueva,
lo único que tiene
verdadero sentido.
Déjame que con vieja
sabiduría, diga:
a pesar, a pesar
de todos los pesares
y aunque sea muy dolorosa y aunque
sea a veces inmunda, siempre, siempre
la más honda verdad es la alegría.
La que de un río turbio
hace aguas limpias,
la que hace que te diga
estas palabras tan indignas ahora,
la que nos llega como
llega la noche y llega la mañana,
como llega a la orilla
la ola:
irremediablemente.


                                  De Alianza y condena (1965)

© Clara Miranda
aus: Claudio Rodríguez, Poesía Completa (1953-1991)
Barcelona: Tusquets Editores, 2001

TAI, KAS NĖRA SAPNAS

litauisch

Leisk man tau kalbėti šią skausmo

valandą linksmais

žodžiais. Juk žinoma

kad skorpionas, kad siurbėlė, kad dėlė

kartais gydo. Bet tu klausyk, leisk

tau pasakyti, kad nepaisant

tokio apgailėtino gyvenimo, taip,

nepaisant kad ir dabar

gyvename pragaišty, bet ne pavergtyje,

skausmas yra debesys,

džiaugsmas, erdvė,

skausmas yra priebėga,

džiaugsmas, namai.

Kad skausmas yra medus,

mirties simbolis, o džiaugsmas

yra kartus, sausas, naujas,

vienintelis, turintis

tikrąją prasmę.

Leisk man tau sena

išmintim pasakyti:

nepaisant, nepaisant

visų tų paistalų

ir nors bus labai skausminga, ir nors

kartais bus nebylu, visuomet, visuomet

pati giliausia tiesa yra džiaugsmas.

Tas, kuris putotoje upėje

nuskaidrina vandenis,

tas, kuris mane verčia tau sakyti

tuos, šiuo metu tokius netinkamus, žodžius,

tas, kuris mus užklumpa, kaip

užklumpa naktis ir užklumpa rytas,

kaip ausį pasiekia

banga:

neatšaukiamai.

Vertė: Laura Liubinavičiūtė
In: CLAUDIO RODRÍGUEZ, CINCO POEMAS. poesía Hiperión
Madrid: Ediciones Hiperión, 2007

LIBRO PRIMERO, I

spanisch | Claudio Rodríguez

Siempre la claridad viene del cielo;
es un don: no se halla entre las cosas
sino muy por encima, y las ocupa
haciendo de ello vida y labor propias.
Así amanece el día; así la noche
cierra el gran aposento de sus sombras.
Y esto es un don. ¿Quién hace menos creados
cada vez a los seres? ¿Qué alta bóveda
los contiene en su amor? ¡Si ya nos llega
y es pronto aún, ya llega a la redonda
a la manera de los vuelos tuyos
y se cierne, y se aleja y, aún remota,
nada hay tan claro como sus impulsos!
Oh, claridad sedienta de una forma,
de una materia para deslumbrarla
quemándose a sí misma al cumplir su obra.
Como yo, como todo lo que espera.
Si tú la luz te la has llevado toda,
¿cómo voy a esperar nada del alba?
Y, sin embargo —esto es un don—, mi boca
espera, y mi alma espera, y tú me esperas,
ebria persecución, claridad sola
mortal como el abrazo de las hoces,
pero abrazo hasta el fin que nunca afloja.


                                  De Don de la ebriedad (1953)

© Clara Miranda
aus: Claudio Rodríguez, Poesía Completa (1953-1991)
Barcelona: Tusquets Editores, 2001

PIRMOJI KNYGA, I

litauisch

Skaidrumas visuomet nusileidžia iš dangaus;

tai dovana: jis nesislepia tarp daiktų,

jis tvyro juose pačiuose, ir juos užima

dirbindamas iš jų gyvenimą ir reikiamus darbus.

Taip prabrėkšta diena; taip naktis

užveria didį savo šešėlių prieglobstį.

Ir tai taip pat dovana. Kas paverčia kaskart vis

mažesniais sutvėrimus? Kokia didi slėptuvė

juos laiko savo meilėj? Ir jinai jau mus gožia,

nors vis dar anksti tėra, jau ateina į apskritimą,

į tavo skrydžių prigimtį

ir sklendžia, ir nutolsta, ir dar sugriūva,

nes nėra nieko šviesiau už jos impulsus!

O šviesa, įžiebta formoje,

materijoje, kad apakintumei ją

joje pačioje degdamas, kad užbaigtum savo kūrinį.

Kaip aš, kaip visa, kas laukia.

Jei tavo šviesa tave visą pasiėmė,

kaip man nieko nesulaukti aušroje?

Ir nepaisant viso to —tai dovana— mano burna

laukia, mano siela laukia, ir tu manęs lauki,

apsvaigęs persekiojimas, vienintelė šviesa -

mirtingoji kaip daubų apkabinimas

bet apkabinimas, kuris niekuomet neužsmaugia.

Vertė: Laura Liubinavičiūtė
In: CLAUDIO RODRÍGUEZ, CINCO POEMAS. poesía Hiperión
Madrid: Ediciones Hiperión, 2007

ALTO JORNAL

spanisch | Claudio Rodríguez

Dichoso el que un buen día sale humilde
y se va por la calle, como tantos
días más de su vida, y no lo espera
y, de pronto, ¿qué es esto?, mira a lo alto
y ve, pone el oído al mundo y oye,
anda, y siente subirle entre los pasos
el amor de la tierra, y sigue, y abre
su taller verdadero, y en sus manos
brilla limpio su oficio, y nos lo entrega
de corazón porque ama, y va al trabajo
temblando como un niño que comulga
mas sin caber en el pellejo, y cuando
se ha dado cuenta al fin de lo sencillo
que ha sido todo, ya el jornal ganado,
vuelve a su casa alegre y siente que alguien
empuña su aldabón, y no es en vano.


                                  De Conjuros (1958)

© Clara Miranda
aus: Claudio Rodríguez, Poesía Completa (1953-1991)
Barcelona: Tusquets Editores, 2001

DIDIS ATLYGIS

litauisch

Išdidus tas, kuris nuolankus labą dieną išeina

pasivaikščiot į gatvę, kaip jau daugelį

kartų savo gyvenime, ir nieko nelaukia,

kai staiga —kas gi tai— žvelgia aukštyn

ir mato, prideda ausį prie pasaulio ir girdi,

eina ir jaučia žingsniuose kylant

žemės meilę, ir tęsia, ir atveria

savo tikrąją prigimtį, ir jo rankose

spindi švarus jo triūsas, ir įteikia jį mums

iš širdies, nes myli, ir eina į darbą

virpėdamas kaip vaikas, kurs priima komuniją

savam kaily jau nebetverdamas, ir kuomet

pagaliau susivokia, kaip paprasta visa,

kas buvo padaryta ir tai jau gautas atlygis,

sugrįžta namo linksmas ir jaučia, kad kažkieno

kumštis beldžias ir viskas neveltui.

Vertė: Laura Liubinavičiūtė
In: CLAUDIO RODRÍGUEZ, CINCO POEMAS. poesía Hiperión
Madrid: Ediciones Hiperión, 2007