Laura Liubinavičiūtė
Übersetzer:in
auf Lyrikline: 3 Gedichte übersetzt
aus: spanisch nach: litauisch
Original
Übersetzung
LO QUE NO ES SUEÑO
spanisch | Claudio Rodríguez
Déjame que te hable en esta hora
de dolor con alegres
palabras. Ya se sabe
que el escorpión, la sanguijuela, el piojo,
curan a veces. Pero tú oye, déjame
decirte que, a pesar
de tanta vida deplorable, sí,
a pesar y aun ahora
que estamos en derrota, nunca en doma,
el dolor es la nube,
la alegría, el espacio,
el dolor es el huésped,
la alegría, la casa.
Que el dolor es la miel,
símbolo de la muerte, y la alegría
es agria, seca, nueva,
lo único que tiene
verdadero sentido.
Déjame que con vieja
sabiduría, diga:
a pesar, a pesar
de todos los pesares
y aunque sea muy dolorosa y aunque
sea a veces inmunda, siempre, siempre
la más honda verdad es la alegría.
La que de un río turbio
hace aguas limpias,
la que hace que te diga
estas palabras tan indignas ahora,
la que nos llega como
llega la noche y llega la mañana,
como llega a la orilla
la ola:
irremediablemente.
De Alianza y condena (1965)
aus: Claudio Rodríguez, Poesía Completa (1953-1991)
Barcelona: Tusquets Editores, 2001
TAI, KAS NĖRA SAPNAS
litauisch
Leisk man tau kalbėti šią skausmo
valandą linksmais
žodžiais. Juk žinoma
kad skorpionas, kad siurbėlė, kad dėlė
kartais gydo. Bet tu klausyk, leisk
tau pasakyti, kad nepaisant
tokio apgailėtino gyvenimo, taip,
nepaisant kad ir dabar
gyvename pragaišty, bet ne pavergtyje,
skausmas yra debesys,
džiaugsmas, erdvė,
skausmas yra priebėga,
džiaugsmas, namai.
Kad skausmas yra medus,
mirties simbolis, o džiaugsmas
yra kartus, sausas, naujas,
vienintelis, turintis
tikrąją prasmę.
Leisk man tau sena
išmintim pasakyti:
nepaisant, nepaisant
visų tų paistalų
ir nors bus labai skausminga, ir nors
kartais bus nebylu, visuomet, visuomet
pati giliausia tiesa yra džiaugsmas.
Tas, kuris putotoje upėje
nuskaidrina vandenis,
tas, kuris mane verčia tau sakyti
tuos, šiuo metu tokius netinkamus, žodžius,
tas, kuris mus užklumpa, kaip
užklumpa naktis ir užklumpa rytas,
kaip ausį pasiekia
banga:
neatšaukiamai.
In: CLAUDIO RODRÍGUEZ, CINCO POEMAS. poesía Hiperión
Madrid: Ediciones Hiperión, 2007
LIBRO PRIMERO, I
spanisch | Claudio Rodríguez
Siempre la claridad viene del cielo;
es un don: no se halla entre las cosas
sino muy por encima, y las ocupa
haciendo de ello vida y labor propias.
Así amanece el día; así la noche
cierra el gran aposento de sus sombras.
Y esto es un don. ¿Quién hace menos creados
cada vez a los seres? ¿Qué alta bóveda
los contiene en su amor? ¡Si ya nos llega
y es pronto aún, ya llega a la redonda
a la manera de los vuelos tuyos
y se cierne, y se aleja y, aún remota,
nada hay tan claro como sus impulsos!
Oh, claridad sedienta de una forma,
de una materia para deslumbrarla
quemándose a sí misma al cumplir su obra.
Como yo, como todo lo que espera.
Si tú la luz te la has llevado toda,
¿cómo voy a esperar nada del alba?
Y, sin embargo —esto es un don—, mi boca
espera, y mi alma espera, y tú me esperas,
ebria persecución, claridad sola
mortal como el abrazo de las hoces,
pero abrazo hasta el fin que nunca afloja.
De Don de la ebriedad (1953)
aus: Claudio Rodríguez, Poesía Completa (1953-1991)
Barcelona: Tusquets Editores, 2001
PIRMOJI KNYGA, I
litauisch
Skaidrumas visuomet nusileidžia iš dangaus;
tai dovana: jis nesislepia tarp daiktų,
jis tvyro juose pačiuose, ir juos užima
dirbindamas iš jų gyvenimą ir reikiamus darbus.
Taip prabrėkšta diena; taip naktis
užveria didį savo šešėlių prieglobstį.
Ir tai taip pat dovana. Kas paverčia kaskart vis
mažesniais sutvėrimus? Kokia didi slėptuvė
juos laiko savo meilėj? Ir jinai jau mus gožia,
nors vis dar anksti tėra, jau ateina į apskritimą,
į tavo skrydžių prigimtį
ir sklendžia, ir nutolsta, ir dar sugriūva,
nes nėra nieko šviesiau už jos impulsus!
O šviesa, įžiebta formoje,
materijoje, kad apakintumei ją
joje pačioje degdamas, kad užbaigtum savo kūrinį.
Kaip aš, kaip visa, kas laukia.
Jei tavo šviesa tave visą pasiėmė,
kaip man nieko nesulaukti aušroje?
Ir nepaisant viso to —tai dovana— mano burna
laukia, mano siela laukia, ir tu manęs lauki,
apsvaigęs persekiojimas, vienintelė šviesa -
mirtingoji kaip daubų apkabinimas
bet apkabinimas, kuris niekuomet neužsmaugia.
In: CLAUDIO RODRÍGUEZ, CINCO POEMAS. poesía Hiperión
Madrid: Ediciones Hiperión, 2007
ALTO JORNAL
spanisch | Claudio Rodríguez
Dichoso el que un buen día sale humilde
y se va por la calle, como tantos
días más de su vida, y no lo espera
y, de pronto, ¿qué es esto?, mira a lo alto
y ve, pone el oído al mundo y oye,
anda, y siente subirle entre los pasos
el amor de la tierra, y sigue, y abre
su taller verdadero, y en sus manos
brilla limpio su oficio, y nos lo entrega
de corazón porque ama, y va al trabajo
temblando como un niño que comulga
mas sin caber en el pellejo, y cuando
se ha dado cuenta al fin de lo sencillo
que ha sido todo, ya el jornal ganado,
vuelve a su casa alegre y siente que alguien
empuña su aldabón, y no es en vano.
De Conjuros (1958)
aus: Claudio Rodríguez, Poesía Completa (1953-1991)
Barcelona: Tusquets Editores, 2001
DIDIS ATLYGIS
litauisch
Išdidus tas, kuris nuolankus labą dieną išeina
pasivaikščiot į gatvę, kaip jau daugelį
kartų savo gyvenime, ir nieko nelaukia,
kai staiga —kas gi tai— žvelgia aukštyn
ir mato, prideda ausį prie pasaulio ir girdi,
eina ir jaučia žingsniuose kylant
žemės meilę, ir tęsia, ir atveria
savo tikrąją prigimtį, ir jo rankose
spindi švarus jo triūsas, ir įteikia jį mums
iš širdies, nes myli, ir eina į darbą
virpėdamas kaip vaikas, kurs priima komuniją
savam kaily jau nebetverdamas, ir kuomet
pagaliau susivokia, kaip paprasta visa,
kas buvo padaryta ir tai jau gautas atlygis,
sugrįžta namo linksmas ir jaučia, kad kažkieno
kumštis beldžias ir viskas neveltui.
In: CLAUDIO RODRÍGUEZ, CINCO POEMAS. poesía Hiperión
Madrid: Ediciones Hiperión, 2007