Pietro U. Dini
Übersetzer:in
auf Lyrikline: 42 Gedichte übersetzt
aus: litauisch nach: italienisch
Original
Übersetzung
Batų deginimas
litauisch | Sigitas Parulskis
įkūręs laužą prisimenu,
sūnus matuojasi mano batus
tarsi matuotųsi mane patį
batai, jie patalpa, kojų namai
sūnaus palaidūno prieglauda
juose gyvena nueitas laikas
kiekvieną sykį, kai švenčiame naujus batus
tikime, jog eisime toliau, nei jie žada
sūnus avi mano batus
nežinau, dar negaliu suprasti
ar dalis manęs sugrįžo į batų namus
ar dalis jau išėjo, ir kuri dalis būtų geresnė
ir kiek man skirta batų, kiek man skirta namų
kuriuose negyvensiu
žiūriu į liepsną
su ja iškeliauja mirusio tėvo batai
kuriuose jis gyvens per amžius
Audio production: Lithuanian Culture Institute
Bruciatura delle scarpe
italienisch
acceso il falò ricordo,
mio figlio si misura le mie scarpe
come se si misurasse me stesso
le scarpe sono una stanza, la casa dei piedi
rifugio del figliol prodigo
in esse vive il tempo andato
ogni volta che incignamo delle scarpe nuove
crediamo di andar più in là di quanto promettono
mio figlio calza le mie scarpe
non so, non posso ancora capire
se una parte di me è tornata nella casa delle scarpe
o se una parte è già uscita e quale parte sarà meglio
e quante scarpe mi sono destinate, quante case
nelle quali non vivrò
guardo alla fiamma
con quella se ne vanno le scarpe di mio padre morto
nelle quali lui vivrà per sempre
Valymas
litauisch | Sigitas Parulskis
moteris valosi makiažą, atidžiai
pašlakstydama vatelę
skysčiu, kvepiančiu mirtina nuodėme
ir paskutiniu bučiniu
paskui eina miegoti, pasikeitusi
sapnai minkšti ir
šviesūs kaip vatelė, kvepiantys
obuoliais ir rasota žole
vyras įeina
į jos valdas, bijodamas paliesti
draudžiamą ir
būti paverstas varle, žiurke
ar driežu
kilnoja buteliukus, teptukus
tūteles, po truputį nervindamasis, jausdamas
kylantį apmaudą – kur, kur jis, kur
tas skudurėlis ar skystis
skirtas valyti sąmonei
ji, kodėl ji kiekvieną vakarą
gali vienu brūkštelėjimu nusivalyti
veidą, o man
o kaip gi aš
ir aš norėčiau nusivalyti, nusigremžti
pradėt kiekvieną dieną iš pradžių
kur po velnių, kur
su kuo nuvalyti tai, kas esu
Audio production: Lithuanian Culture Institute
Pulitura
italienisch
una donna si pulisce il trucco attenta
e asperge l’ovatta
con una lozione che sa di peccato mortale
e di un ultimo bacio
poi va a dormire come fosse un’altra
i sogni soffici e
chiari come l’ovatta che sa
di mele e di erba rugiadosa
un uomo entra
nelle sue proprietà timoroso di toccare
ciò che è vietato e
esser mutato in rana, topolino
o lucertola
solleva le bottigliette, i pennellini,
i tubetti, un po’ nervoso e avverte
un crescente disappunto: dov’è, dov’è lui, dov’è
quel pannicello o quella lozione
che serve a pulire la coscienza
lei, perché lei ogni sera
con una sola frizione può ripulirsi
il viso, ma per me
e appunto come anch’io
anch’io vorrei ripulirmi, raschiarmi
ricominciare ogni giorno da capo
ma dove caspita, dov’è
qualcosa con cui pulire quel che sono
Ežeras: keturios iliuzijos IV
litauisch | Sigitas Parulskis
nakties vidury kylanti saulė atstato pasaulį
kurio tarėmės atsikratę – medžiai, viršūnėmis
nirę į dangų, nė kiek nepakitę
ežeras, buvęs beribis ir rodęsis mums įvairiausias
pavidalais, dabar tik vandens telkinys su aiškias ribas
ginančiais krantais
tamsoj mus aplankę dievai
nimfos, satyrai ir faunai virto vėl vabalais
musėmis, varlėmis ir plaštakėmis
mes, pasirodo, esam vėl žmonės, vėl arba tik
ir meilė, kuri išlaisvina, meilė, kuri pavergia
vienintelis jausmas, temdantis mirtį
aus: Mortui sepulti sint
Vilnius: Baltos Lankos, 1998
Audio production: 2002 Books from Lithuania
Il lago: quattro illusioni IV
italienisch
ricostruisce il mondo il sole che si leva a mezzanotte
di cui dicemmo si fosse sbarazzato: gli alberi,
immersi con le cime in cielo, per nulla mutati
il lago, che sconfinato ormai si mostrava a noi in varie
forme, ora è soltanto pantano con le sponde
a difesa di confini chiari
nel buio ci visitarono gli dèi
ninfe, satiri e fauni si ritramutarono in insetti
mosche, rane e farfalle
noi, pare, siamo nuovamente uomini, di nuovo o soltanto
amore che libera, amore che rende schiavi
il solo sentimento che oscura la morte
Ežeras: keturios iliuzijos I
litauisch | Sigitas Parulskis
pasiduot banalybei ir atmesti iliuziją:
ežeras yra nepakeičiamas regėjimo įsikūnijimas
mes nesuteiksim regėjimo gelmei, net jei iš mūsų
pasąmonės molio kils galingi palyginimų statiniai
net ir Erotas, valdantis, krečiantis lyg drugys mūsų
apnuogintus kūnus nesuteiks ežero vyzdžiui regėjimo džiaugsmo
ir siaubo, kuris kyla džiaugsmui atslūgus
aštrūs moliuskų būstai, slepiantys leisgyvį gemalą
nendrės, šiurpstančios dumblėtuose pakraščiuose – tiktai mūsų
pojūčių ir slogios patirties įrankiai gali
visa tai paversti
kalba, kai mes norime vienas kitam pasakyti
apie kančią
o kai sušlama lapai sausi nuo rasos suminkštėjusioj žolėje
vėl galime savo patirtį sujungti su
jau buvusiomis patirtimis, su kaulo, su rago pasauliais
su seniausių kultūrų dievais, su tuo, kas aštru, kas įsmigę
giliai ir kas žeidžia
ežys – patogus kančios ir iš tamsos
netikėtai atkeliaujančio skausmo įvaizdis, dar tikresnis
ištrėkštas ant garuojančio plento kažkur lekiančių ratų
žmogaus, bergždžiai besistengiančio aplenkt
savo drumzliną laiką, kurį vis viena teks jam išgerti
su gličiais ir vimdančiais simboliais, su moliuskais, palyginimais
su tūkstantmete išmintimi: „Mylėk, išmylėk mane
visą! Ir neliūdėk, kada mane myli
kas kitas…“
aus: Mortui sepulti sint
Vilnius: Baltos Lankos, 1998
Audio production: 2002 Books from Lithuania
Il lago: quattro illusioni I
italienisch
arrendersi alla banalità e rifiutare l’illusione:
il lago è l’insostituibile personificazione della vista
non doneremo la vista agli abissi, perfino se dall’argilla
del nostro subconscio emergessero i potenti edifici dei paragoni
perfino un Erote che governa e scuota come farfalle i nostri
corpi denudati non donerà all’iride del lago la gioia della vista
né il panico che cresce quando la gioia scema
gli alloggi acuti dei molluschi che celano l’embrione mezzo morto
della canna che rabbrividisce nelle rive limacciose: soltanto gli strumenti
dei sentimenti e della nostra esperienza soffocante possono
tutto ciò tramutare
in una lingua quando vogliamo narrarci l’un l’altro
il dolore
e quando frusciano le foglie secche per la rugiada sull’erba molle
di nuovo possiamo congiungere la nostra esperienza con
le esperienze passate, con i mondi dell’osso e del corno
con gli dèi delle antiche culture, con ciò che è acuminato, che
s’è conficcato a fondo e che ferisce
il riccio è un’immagine comoda della pena
e del dolore che all’improvviso sopravviene dal buio, ancor più vero
spiaccicato in qualche posto sull’asfalto esalante di ruote che corrono
dell’uomo che vanamente cerca di superare
il suo tempo torbido che comunque gli toccherà di bere
con simboli appiccicosi e vomitevoli, coi molluschi, similitudini
con sapienza millenaria: «Amami, amami
tutta! E non esser triste, quando mi ama
qualcun altro…»
Subjektyvi kronika
litauisch | Sigitas Parulskis
Visi jau mirė
César Vallejo
Mirė galvijų šėrikas Julius, jaučiai užbadė, girtas
gyvulys nemėgsta iš gardo pabėgusių žmonių
mirė Daktariūnas, jį vadindavo Debesėliu, nes
kūrendamas krosnis buvo visiškai juodas
mirė Vytautas Norkūnas, gyveno vienas, žiemą
vasarą avėjo guminiais batais
mirė šlubis Liudvikas Trumpa, jaunas nenorėjo eit
į kariuomenę, buvo įsikalęs į kojos sanarį vinį
mirė Valerka, užsimušė važiuodamas motociklu, dar
matyt kojos pėdsakas ant stulpo
mirė pusbrolis Vidas, mėgo žvejot, kai jį laidojo
per bulviasodį, ežeru plaukė dvi gulbės
mirė sunkumų kilnotojas Valdas, buvo įpratęs
važinėt krovininiais traukiniais, nukrito po
ratais
mirė draugo sūnus, jis gimė negyvas
mirė Dievo sūnus, jis irgi mirė negyvas
mirė ir tie, kurių nepažinojau, su kuriais nesisveikinau
net neįtariau esant
mirė namai ir šventyklos, mirė sėklos ir vaisiai
knygos ir maldos, mirė užuojauta artimui
ir gailestis sau
mirė – viskas svarbu
mirė – nieko nėra reikšmingo
aus: Mirusiųjų (Der Toten)
Vilnius: Baltos Lankos, 1994
Audio production: 2002 Books from Lithuania
Cronaca soggettiva
italienisch
Sono tutti già morti
César Vallejo
Morì Julijus, che governava le bestie, i buoi lo incornarono,
un animale ubriaco non ama la gente fuggita dallo stazzo
morì Daktariūnas, lo chiamavano Debesėlis, perché
alimentando la fornace era completamente nero
morì Vytautas Norkūnas, visse solo, d’inverno
e d’estate calzava scarpe di gomma
morì lo zoppo Liudvikas Trumpa, da giovane non volle
fare il militare, s’infilò un chiodo nell’articolazione di una gamba
morì Valerka, sbatté andando in motocicletta,
ancora si vede su un palo la traccia della gamba
morì mio cugino Vidas, amava pescare, quando lo seppellirono
durante la semina delle patate, sul lago galleggiavano due cigni
morì Valdas, il sollevatore di pesi, era abituato
a viaggiare su treni merci, cadde sotto
le rotaie
morì il figlio del mio amico, nacque già morto
morì il figlio di Dio, anche lui morì già morto
morirono anche quelli che non conobbi e mai salutai
perfino non sospettai che esistessero
morirono case e santuari, morirono semi e frutti
libri e preghiere, morì la condoglianza per il prossimo
e la compassione per se stesso
morì e tutto è importante
morì e non c’è nulla che abbia senso
Siena
litauisch | Sigitas Parulskis
kiekvieną rytą bėgdavau į šalia esančias
kapines, idant
išblaškyčiau pernakt susikaupusias
sapnų nuolaužas ir nemalonų
kvapą, kuris susikaupia burnoje ir
toje kūno vietoje, kur įtariau
slypint sielą
tai keistos kapinės – viename gale
renkasi katalikai, bedieviai, pravoslavai
o kitame – vien tik žydai, nors skaitant
antkapių antraštes sunku patikėti
kad jiems Tora buvo svarbiausi gyvenimo
raštai
vieną dieną kapines perskyrė bjauri
betono blokų siena
aš mėgstu kapines – mirties baimė
skatina ją pažinti kuo intymiau, o ne
bėgti tolyn
bet atsiradus sienai ėmiau vengti
lankytis ten
nesišnekantys mirusieji baisiau
nei vienas kitą smaugiantys gyvieji
aus: Mortui sepulti sint
Vilnius: Baltos Lankos, 1998
Audio production: 2002 Books from Lithuania
La parete
italienisch
ogni mattina correvo al cimitero lì
accanto, per disperdere
mozziconi di sogni accumulati
di notte e un mal’odore
che s’accumula in bocca e
in quel posto del corpo dove sospettavo
che si celasse l’anima
è uno strano cimitero: da una parte
si riuniscono cattolici, atei, ortodossi
e dall’altra solo gli ebrei, seppure leggendo
le scritte sulle lapidi è duro credere
che per loro la Tora sia stata il più importante
scritto della vita
un giorno un brutto muro di blocchi
di cemento separò il cimitero
a me piace il cimitero, la paura della morte
stimola a conoscerla più intimamente e non
a correr via lontano
ma da quando c’è un muro, evito
di trovarmi lì
i morti che non conversano son peggio
dei vivi che si strozzano l’un l’altro
Metamorfozė
litauisch | Sigitas Parulskis
moteris bėganti stotelėje trumpam
sustojusio autobuso link, skubanti moteris
tąsoma į šalis sunkių ryšulių, nerangi
panaši į karvę, veržiamą balno
išsidraikę plaukai, pro iškirptę sprūstančios
krūtys, klišos, venom išvirtusios blauzdos
baimės iškreiptos lūpos: štai nuvažiuos
transporto priemonė, o ji pavėluos su sunkiais
ryšuliais prie alkūnėm jau ramstomo stalo
nesuspėja
nutrenkia ryšulius
pastebėjusi pašaliečio žvilgsnį
ūmai susidrovi, atsitiesusi ima žiūrėti
kažkur virš melsvai nuteptų alyvų
laukianti
susikaupusi
Pirkėjo motinos provaizdis
aus: Mirusiųjų (Der Toten)
Vilnius: Baltos Lankos, 1994
Audio production: 2002 Books from Lithuania
Metamorfosi
italienisch
una donna che corre verso la fermata
d’un autobus in sosta per poco, la donna s’affretta
e oscilla di lato per il peso dei suoi fagotti, impacciata
simile a una mucca costretta da una sella,
i capelli scarmigliati, coi seni che le escono dallo scollo,
le gambe a ‘O’, i polpacci con le vene varicose,
le labbra distorte dalla paura: ecco che ora parte
il mezzo di trasporto e lei tarda coi pesanti
fagotti al tavolo dove ci si appoggia coi gomiti ++
ormai non ce la fa
sbatte a terra i fagotti
còlto lo sguardo del passante
di colpo s’imbarazza e impettita guarda
oltre i lillà dipinti d’azzurro
e concentrata
aspetta,
prototipo della madre del Cliente
Guolis
litauisch | Sigitas Parulskis
naktį kažkas ropinėja nuogu jo kūnu
verčia nuolat kasytis, vartytis, skaudžiai
draskyti pilvą, šlaunis ir šakumą
be jokios erotikos krapštyti
glebius lyties organus
ir kai pašokęs, šviesą įžiebęs
jis nuodugniai apžiūri tokį pažįstamą
svetimą kūną
vėl, kaip ir ne kartą anksčiau
nieko neranda, nemato –
jokių vabalų, jokių išpuvusių, žaizdų
kirmėlaičių, tik nejaukiai
išmėtytos patalo įkapės
ir nuo durų nustumtas akmuo
aus: Mortui sepulti sint
Vilnius: Baltos Lankos, 1998
ISBN:
Audio production: 2002 Books from Lithuania
Il giaciglio
italienisch
a notte qualcuno striscia col suo corpo nudo
senza posa è costretto a grattarsi, rigirarsi, graffiarsi
la pancia sino a farsi male, le cosce e l’inguine
a stuzzicarsi senza eros
il sesso flaccido
e poi si leva di scatto, accende un lume
e a fondo allora perlustra un così noto
corpo estraneo
ancora, come più volte prima
non trova nulla, non vede:
nessun insetto, né ferite purulente,
né vermi, solo il sudario
del letto malamente riverso
e dalla porta è rimossa la pietra
Pervertas rytas
litauisch | Sigitas Parulskis
kasdamas iš krosnies pelenus
sukrešėjusius šlako gurvuolius
radau kruviną vinį
šitiek amžių šildausi
tavo kančia
šalta
aus: Mirusiųjų (Der Toten)
Vilnius: Baltos Lankos, 1994
Audio production: 2002 Books from Lithuania
Trafitto un mattino
italienisch
dalla stufa scavai la cenere
raggrumata, i coaguli di scorie
e trovai un chiodo insanguinato
così da tanti secoli mi scaldo
alla tua pena
fa freddo
Pasienio zona
litauisch | Antanas A. Jonynas
Ar dar seka mus išardyti radarai
ar stebi mūsų pėdas sniege
seniai nevalyti binoklių stiklai
ledo lytys nuo šalžio gūžiasi smėly
apie ką lekuoja per naktį
nebereikalingi tarnybiniai šunys
paneigdami kažkokį tvarumo dėsnį sušylam
atiduodami savo šilumą vienas kitam
kieti spinduliai traška ant sniego plutos
mes nespėsim į keltą kuris vėl
nugramzdins į žemyną
kodėl dabar tavo tokios mėlynos akys
ką jos išduoda kokios tai ligos spindesys
negesinkim šią naktį blyškios šviesos kambary
kai pabusiu matysiu tave užsimerkusią
besišypsančias tavo blakstienas
kur mums skubėti niekur mes nepabėgsim
visada liksim pasienio zonoj
nebijau tiksinčio laikrodžio
vis tiek mes esame laiko inkliuzai
aus: Krioklys po ledu (Wasserfall im Eis).
Vilnius: Vaga, 1997
Audio production: 2002 Books from Lithuania
Zona di confine
italienisch
Forse c’inseguono ancora i radar smontati
forse osservano le nostre orme sulla neve
i vetri da tempo impolìti dei binocoli
dal freddo affondano nella sabbia lastre di ghiaccio
intorno a cosa scorrazzano nella notte
i cani addestrati ormai non più necessari
negando una qualche legge di persistenza ci scaldiamo
cedendo l’un l’altro il proprio calore
duri raggi crepitano sulla crosta nevosa
non raggiungeremo la chiatta che di nuovo
sprofonderà nel continente
perché ora son così azzurri i tuoi occhi
cosa tradiscono di quale morbo i riflessi
non estinguiamo questa notte in una camera dalla scialba luce
mi ridesterò e vedrò te che gli occhi serri
le tue ciglia sorridenti
dove ci dobbiamo affrettare in nessun luogo sfuggiremo
resteremo sempre nella zona di confine
non temo il ticchettìo dell’orologio
comunque sia noi siamo delle inclusioni nel tempo
Žaibuojantis ruduo
litauisch | Antanas A. Jonynas
Numetęs savo kruvinus Lapus
ruduo is demonstruoja nuogą Kuna
ir srūva dideli lietaus Lasai
randuotais jo raumenimis
is medžių sausgyslėse krūpčioja jėga
is tvinkčioja Dangaus smilkiniuose
Aistra ir ryžtas o tuo tarpu
Ziema iškarsto patalus vėdintis
ir iš krinta Dangaus lengvi pūkai
lyg žilos pleiskanos nuo rudenio Galvos
aus: Laiko inkliuzai / Inclusions in Time
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2002
Audio production: 2002 Books from Lithuania
L’autunno lampeggiante
italienisch
Smesse le sue sanguinanti foglie
l’autunno esibisce ancora il suo corpo nudo
e scorrono grandi gocce di pioggia
per i suoi muscoli sfregiati
ancora forza sussulta nei tendini degli alberi
ancora palpitano nelle tempie celesti
passione e risolutezza ma intanto
l’inverno espone le coltri ad arieggiarsi
e cadono dal cielo piume leggere
come candida forfora dal capo dell’autunno
Narkomanas
litauisch | Antanas A. Jonynas
Alkanas tu valkatų svajonėmis
mieste mano mieste paranojinis
tu dosnus tu gailestingas protarpiais
savo kūdikiams nubudusiems beprotnamiuos
mieste tavo medžiai geria morfijų
nesuprantami jau man akordai jų
girdite dainavimą jų graudųjį
ugnimis jie bėga paskui traukinį
jau nėra manęs ir tų iliuzijų
išblaškytų po platybes rusijų
mieste kokie gūdūs tavo gatvėse
kaukolėmis sugulantys akmenys
mes jau nieko šiam pasauly nepažįstame
niekas nebemoka būti Kristumi
mieste mano mieste paranojinis
tu žiaurus tu vis nuo mūsų tolinies
aus: Atminties laivas (Die Gedächtnisarche).
Vilnius: Vaga, 1981
Audio production: 2002 Books from Lithuania
Tossicodipendente
italienisch
Famelica di sogni di mendicanti
sei tu o mia città o mia paranoica città
tu generosa tu talora pietosa
coi tuoi neonati ridesti nei nosocomi
o città i tuoi alberi suggono morfina
ormai non comprendo i loro accordi
udite voi il loro mesto canto
coi fuochi corrono dietro al treno
non sono più là e neanche queste illusioni
disperse nelle vastità delle russie
o città com’è tetro nelle tue strade
coi teschi a giacere come pietre
nulla più si conosce a questo mondo
nessuno più che sappia esser Cristo
sei tu o mia città o mia paranoica città
tu crudele tu che da noi vieppiù t’allontani[1]
[1] La città implicità di riferimento è Vilnius, in particolare il senamiestis (centro storico) e il quartiere di Užupis; il componimento fa parte del ciclo Larissa, ed è ispirato alla figura del giovane poeta Rimas Burokas (1953-1980), morto in carcere dov'era stato recluso per «vagabondaggio e attività dannosa alla società [sovietica]».
Šuliny
litauisch | Antanas A. Jonynas
Kur vakaro miglos plaukus
virš upės vingio išdraiko
skaičiuoja moteris traukinius
kurių jai seniai nebereikia
aprauda duobkasio sielą
numirėlio kūnas išplautas
žvaigždė kaip baugštus padarėlis
nubėga per alavo skliautą
gyvenimas pilnas tikrovės
kaip kibiras šiekštų ir srutų
iš šulinio žvelgia Charonas
klastingomis sukčiaus akutėm
nuo dugno obolą pakėlęs
numoja piktai: “pailsau”
ir apmaudu duobkasio siela
pravirksta iš gailesčio sau
aus: Laiko inkliuzai / Inclusions in Time.
Vilnius: Lithuanian Writers’ Union Publishers, 2002
Audio production: 2002 Books from Lithuania
Nel pozzo
italienisch
Dove le nebbie della sera i capelli
arruffano sull’ansa del fiume
una donna conta convogli
di cui da tempo più non abbisogna
s’addolora per l’anima del becchino
il corpo slavato del morto
la stella come creaturina paurosa
corre sotto la volta dello stagno
la vita è piena di realtà
come un secchio di trucioli e liquami
dal pozzo sbircia fuori Caronte
con occhietti ingannevoli di furfante
dal fondo ha sollevato un obolo
e fa un cenno di stizza: “mi riposo”
l’anima del becchino commossa
scoppia in pianto per pena di se stessa.
Tuščių namų bliuzas
litauisch | Antanas A. Jonynas
Aš išėjau iš namų ir mano namai tušti
aš išėjau iš namų ir mano namai tušti
o taip, mano namai kitame pasaulio krašto
ten tarp lango stiklų ant vatos miega stiklo žaislai
ten tarp lango stiklų ant vatos miega stiklo žaislai
o ne, mano namai nebenori manęs įsileist
mano akys klajoja po priemiesčių pilkas gatves
mano akys klajoja po priemiesčių pilkas gatves
o taip, mano namai laukia sugrįžtant tavęs
aus: Tiltas ir kiti eilėraščiai (Die Brücke und andere Gedichte).
Vilnius: Vaga, 1987
Audio production: 2002 Books from Lithuania
Il blues della casa vuota
italienisch
Uscii di casa e la mia casa è vuota
uscii di casa e la mia casa è vuota
oh sì, la mia casa è all’altra parte del mondo
là fra i vetri della finestra dormono nell’ovatta giocattoli di vetro
là fra i vetri della finestra dormono nell’ovatta giocattoli di vetro
ma no, la mia casa non vuol più lasciarmi entrare
i miei occhi errano per grigie vie di periferia
i miei occhi errano per grigie vie di periferia
e così la mia casa vuota aspetta che tu ritorni
Tyfurto melodijos
litauisch | Antanas A. Jonynas
Beveik Matisse’as: žydinčios gebenės
vešliai putoja sodriu gašlumu
voratinkliais apėję tuščios menės
prisiminimas klestinčių namų
kur traukdamas tabaką iš kišenės
ir prisikišęs pypkę ant kanapos
rūkydavo poetas žilas senis
kol kambarį užliejęs vyšnios kvapas
nunešdavo jaunystės praeitin
nors juodas vynas iš senų rūsių
iš prosenelių atsargų gausių
jau trenkė geležia pelėsiu ir mirtim
savęs gailėjos nekentė kitų
bent neapykantoj išlikdamas kūrėjas
- galbūt tačiau geriau įsižiūrėjus
portretas tavo ir jame tik tu
metalo mėlynumo juodos kuosos
po ąžuolais ryškiam auksiniam slėny
nelyg bažnytiniam paveiksle: artimuosius
palaidotus dar aname millenium
nusprūdusius į pragarmes sklerozės
nutvieskia retsykiais šviesa pagiežos
ligotu grožiu dvelkteli chaosas
tarp kiautų voverė tarp kaulų driežas
parketas pelenai šlepečių šliūžės
neatsakyti net neatplėšti laiškai
širdis tvarkoj tik su akim kažkaip
kažkaip nepatogus šiandien drabužis
tačiau šlykščiausia tarp visų daiktų
ta nuotrauka tave įsimylėjus
– galbūt ir taip tačiau geriau įsižiūrėjus
portretas tavo ir jame tik tu
aus: Laiko inkliuzai / Inclusions in Time
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2002
Audio production: 2002 Books from Lithuania
Le melodie di Tiefurt
italienisch
Quasi un Matisse: edere in fiore
spumano lussureggianti con possente lascivia
vuoti saloni percorsi da ragnatele
ricordo di una prospera magione
dove estratto il tabacco dalla tasca
e caricata la pipa sul canapè
soleva fumare un poeta canuto e vecchio
finché l’aroma di ciliegia inondava la stanza
e portava nel passato della gioventù
benché il vino nero delle antiche cantine
dalle riserve copiose degli avi
ormai sapesse di muffa ferrosa e di morte
avuta di sé pietà non sopportò altrui
almeno nell’odio restando creatore:
forse a guardar meglio
quel ritratto è il tuo e in esso sei solo tu
tàccole nere d’un metallico bluastro
sottoquercia in una valle color dell’oro chiaro
come fosse un quadro sacro: gli intimi
seppelliti ancora nell’altro millennium
scivolati nell’abisso della sclerosi
illumina talora una luce acrimoniosa
d’una beltà malata àlita il caos
fra gusci uno scoiattolo fra ossa una lucertola
parquet e cenere e tracce di pianelle
irrisposte lettere finanche inaperte
il cuore è a posto ma con gli occhi c’è qualcosa
m’è scomodo l’abito quest’oggi
ma la più schifosa fra tutte le cose
è quella fotografia innamorato di te:
forse, anzi certo, a guardar meglio
quel ritratto è il tuo e in esso sei solo tu
Pavojingi įsimylėjimai
litauisch | Antanas A. Jonynas
Baltas ir žydras tinklas
viršum visos vokietijos
senatvišku tinguliu
dulkėtus kaulus apraizgęs
perku degalinėj žemėlapį
ir jūros kriauklelių mišinį
po saldžiojo meilės sprogimo
ant plento sutraiškytos
bitėsdios oranžinės
aus: Laiko inkliuzai / Inclusions in Time
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2002
Audio production: 2002 Books from Lithuania
Pericolosi innamoramenti
italienisch
Una bianca rete e azzurrina
stesa sopra tutta la germania
con la pigrizia dell’età anziana
rinvolte le ossa polverose
compro una mappa al distributore di benzina
e un miscuglio di conchiglie marine[1]
dopo la dolce esplosione dell’amore
sulla strada api spiaccicate
e scatole color arancio scuro
vakar yra rytoj
litauisch | Vladas Braziūnas
aname arklio gyvenime
dirbau žirgu, per šermenis
ankstyvaisiais viduramžiais prūsų
varžybų buvau nuvarytas, dar gyvas duobėn
guldomas kniūbsčias, priekinės kojos
priklaupiamos, paspaudžiamos po krūtinkauliu, trakšt
pirmas ir antras kaklo slanksteliai, akys
saulės laidos kryptimi, kur už jūrių žuvėdai, aukštyn
iškeltas pasturgalis
aname arklio gyvenime
prakaitavau vokiečio šachtoje Banská Štiavnicoj
žiurkinoje tamsoj, apžlibau
vieną naktį, stojus mėnulio
tárpijoms, išvedė kūtėn, paskiau pamažėliais
naktim, tunkant jaunam į pilnatį, leido
ganyklon, akiūkliai platyn, vis platyn, pripratino
aname arklio gyvenime
iš Naugarduko į Wilno atvežęs Mickevičių
klaidžiojau miesto gatvėmis
ant medinių koturnų
numirti – visi į tą mylimą šalį, į Vilnių
dabar vaidenuosi Belmonte
būna kad ir Sereikiškėse
baidausi vagių ir mašinų
ant sprando tampau policininką
tolimo miško spalvos
aname paukščio gyvenime dirbau lakštingala
kalnų ir slėnių mieste prie Dugnojaus, miškais
aptaisyto, girių, laukų Lietuvoj
keldavau šienpjovius
aname paukščio gyvenime
visą vos temusią naktį iš gegužės į birželį
ėjau iš proto, visą Bratislavos naktį
ėjau lenktynių su vakaro
paskiau ir su ryto paukščiais, visus
juos užtrenkdamas, ryto pasiutus
gegutė vis tiek užklupo poetą nuogintelį
eurocentai kišenėj, kišenė kitam kambary
lieka meilė, mirtis ir rekrūtai
pats užkukuosi
aname poeto gyvenime
pastebėjau, kad visos prancūzės, važiuojam
gulim ar skrendam, – migdo mane, vos šalia
kad nereikėtų kalbėtis
žodžiais ar rankom, ar pirštų
karštų pagalvėlėm, ar lūpų
kraščiukais, sapnuoju uždaroje erdvėje
Banská Štiavnica–Bratislava–Vilnius, 2003.VI.1–IX.25
aus: unpublished
Audio production: 2006 Books from Lithuania
ieri è domani
italienisch
nell’altra mia vita, di cavallo,
fui un destriero durante un funerale
nell’alto medioevo fui sfiancato nei tornei
dei Prussiani e ancor vivo gettato in una fossa
prono, ripiegate le zampe anteriori
a premere sullo sterno, crac, saltarono la prima
e la seconda vertebra del collo, gli occhi
verso dove cala il sole, verso gli ittiofagi d’oltre mare,
la groppa in alto levata
nell’altra mia vita di cavallo
sudai nella miniera di un tedesco a Banská Štiavnica
nel buio di una topaia, divenni cieco
una notte sotto la luna nuova,
mi condussero in scuderia e poi poco a poco
nottetempo, sotto la luna che cresceva piena, mi lasciarono
pascolare e gli occhi sempre più s’abituarono
nell’altra mia vita di cavallo
da Naugardukas a Wilno montai Mickiewicz
vagai nelle vie della città
su coturni di legno
per morire tornavano tutti nella terra amata, a Vilnius
ora mi rivelo nella zona di Belmontas
mi capita anche a Sereikiškės
temo ladri e automobili
sulla groppa porto un poliziotto
color del bosco lontano
nell’altra mia vita, di uccello, fui usignuolo
in una città di colli e valli presso il Danubio,
circondato da boschi e nella Lituania dei campi
e delle foreste svegliavo le falciatrici di fieno
nell’altra mia vita di uccello
l’intera notte chiara da maggio a giugno
uscivo di senno, tutta la notte di Bratislava
gareggiai con quelli della sera
e poi con gli uccelli del mattino,
sbaragliandoli tutti, un rabbioso cuculo
del mattino però sorprese il poeta nudo
centesimi d’euro in tasca, la tasca nella stanza accanto,
rimangono l’amore, la morte e le reclute
tu stesso farai cucù
nell’altra mia vita di poeta
notai che tutte le francesi, che si viaggi
in cuccetta o in volo, mi cullavano, giusto accanto,
senza bisogno di parlarci,
con le parole o con le mani, o con la punta
delle dita ardenti, o con la punta delle labbra,
sogno in uno spazio rinserrato
[Banská Štiavnica – Bratislava – Vilnius, 1-12 giugno 2003]
[šviesi naktis, šilta ir švelni...]
litauisch | Vladas Braziūnas
šviesi naktis, šilta ir švelni tarytum vidinė tavo šlaunų pusė,
tą rytą prasnūsi, dieną prabusi, nakty miegūsta prabūsi per
pusę su manimi, už langų pustys kaip ir pustė, gūsiais, už
langų šalnų delnai šalti lyti baltą obelų odą, plyti sodas pus-
tuštis per platų užmatomą plotą, džiausto baltai išvelėtas
paklodžių drobes mirusios motinos, sunkios ir lėtos, gėlėtos
jų suknios, retai besapnuojamos, šnera
švelnioji, mano švelnioji, man dovanoji mane, silpną ir švarų
2002.I.7
aus: būtasis nebaigtinis / imparfait
Vilnius: Petro ofsetas , 2003
Audio production: 2006 Books from Lithuania
[Notte chiara, calda e tenera]
italienisch
Notte chiara, calda e tenera come il tuo interno coscia,
quel mattino pisolerai, ti ridesterai col giorno e a notte
sonnacchierai a mezzo con me, oltre i vetri come sempre
turbinerà, a raffiche, oltre i vetri mani fredde per la gelata
toccano la pelle bianca dei meli, s’amplia il giardino semi-
vuoto a perdita d’occhio, stendono il bucato di lenzuola
di tela le madri morte, pesanti e lente, le loro vesti a fiori,
che di rado ancora appaiono in sogno, frusciano
o cara, o mia cara, tu mi ridoni me stesso, debole e terso
[Fabijoniškės, 7 gennaio 2002]
iš neparašytų karo kronikų
litauisch | Eugenijus Ališanka
ėjau paskui vežimą
achilo sausgyslės įtemptos kaip stygos
grojo atsitraukimo maršą
kardas iškandžiotais dantimis
braukė per akmenis kibirkščiavo
nebuvau paskutinis už nugaros
gurguolė driekės iki horizonto
kur liepsnojo raudona saulėlydžio saulė
mūšis buvo vienas iš daugelio
nežinau net kam šįkart nesėkmingai
mėginom primesti naująjį
gyvenimo būdą pats jau seniai
atsikračiau šio žalingo įpročio
esu pakankamai geras kareivis
vykdau įsakymus tiesą sakant
seniai nesu skaitęs nė vieno iš tų
kurių vardai surašyti metraščiuos
dažniau pagalvoju gal jų ir nėra
vaizduotė iš dailiųjų menų
persimetė į vyriškus užsiėmimus
kartais pagalvoju gal ir priešas ne tas
gal ne mūsų gal net ne priešas
gal tik suklumpu ant molio gurvuolio
prasimušu galvą į durų staktą
ir kliedžiu po to per naktis
apie dievo vietininką žemėje
žmogaus vietininkus danguje
vis pasvajoju apie šiltesnę vietą
kur nors kurijoj ar kanceliarijoj
rašyti užuojautas kareivių motinoms
išrašinėti sveikatos pažymas
nors žinau kuo baigias toks gyvenimas
vilkausi vidury savo amžiaus
už nugaros degė nežmogiška pašvaistė
prieš akis plytėjo neužkariautos žemės
buvo gražiausias metų laikas ruduo
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania
da cronache di guerra non scritte
italienisch
andavo dietro al carro
i tendini d’achille tesi come corde
suonavano la ritirata
una spada coi denti smozzati
scozzò la pietra schizzarono scintille
non ero l’ultimo dietro di me
una colonna s’allungava fino all’orizzonte
dove fiammeggiava il sole rosso del tramonto
la battaglia fu una delle tante
non so neanche a chi stavolta cercammo
invano d’imporre un nuovo modo
di vita io stesso da tempo m’ero
liberato di questa dannosa abitudine
sono un soldato abbastanza bravo
eseguo gli ordini a dire il vero
da tempo non ho letto nessuno di quelli
i cui nomi sono scritti nelle cronache
più spesso penso che forse non esistono
la fantasia dalle belle arti
si è spostata alle imprese virili
a volte penso che anche il nemico non sia quello
forse non è il nostro magari neanche nemico
forse soltanto sdrucciolo su un grumo d’argilla
sbatto la testa sullo stipite della porta
e poi vaneggio attraverso le notti
sul rappresentante di dio sulla terra
sui rappresentanti dell’uomo in cielo
sempre sogno un posto più caldo
un qualche dove o un ufficio
per inviare condoglianze alle madri dei soldati
preparare attestati di sana e robusta costituzione
anche se so come finisce questa vita
mi trascinai nel mezzo dei miei anni
alle mie spalle bruciava un barbaglio inumano
davanti agli occhi le terre inconquise
era la più bella stagione dell'anno l'autunno.
iš rašytojo istorijos
litauisch | Eugenijus Ališanka
nešiojau laiškus
dažniausiai pats parašydavau
ant herbinio popieriaus
sulankstydavau į trikampį
be jokio voko
užrašydavau tik atgalinį adresą
niekas ir nesitikėjo daugiau
gauna ir verkia tuo metu
tyliai smunku pro duris
dažniausiai pataikydavau
vieno sūnus fronto apkasuos
kito dukra pasileidus
trečio katė pabėgo iš namų
ketvirtas toks vienišas
kad vis tikis nors ir kokios
nelaimės žemės drebėjimo
avarijos greitkely vis tikis
kad ten galėjo būti ir jo artimieji
išmokau nedaugžodžiauti
jus ištiko nelaimė užjaučiame
jūsų ištikimas toliau neįskaitoma
rašalo dėmė ar apsvilęs kampas
tapau artimu bičiuliu
kvietės prie stalo arbatai
dovanodavo kokią kepurę ar
vilnones kojines
pagaliau pasijutau žmogumi
kuriam nesvetimas svetimas skausmas
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania
dalla storia di uno scrittore
italienisch
portavo lettere
spesso io stesso ne scrivevo
su carta intestata
e le piegavo a triangolo
senza busta
scrivevo solo il mittente
nessuno si aspettava di più
ricevono e piangono intanto
silenzioso sguscio attraverso la porta
più spesso facevo centro
il figlio di uno è in una trincea sul fronte
la figlia d’un altro è una depravata
la gatta d’un terzo è scappata di casa
il quarto è talmente solitario
che a ogni disastro terremoto
incidente d’auto lui sempre s’aspetta
che là potevano esserci suoi parenti
imparai a non parlar tanto
le è capitata una disgrazia condoglianze
suo devotissimo oltre una illeggibile
macchia d’inchiostro o angolo bruciacchiato
divenni amico intimo
m’invitavano al tavolo del tè
mi regalavano un qualche berretto
o delle calze di lana
finalmente mi sentii un essere umano
cui non è estranea di estranei la pena
iš šachmatų istorijos
litauisch | Eugenijus Ališanka
iš nuobodulio stumdžiau šachmatų figūrėles
kaip ir visada iš pradžių atsainiai
atseit žaidimas nieko rimto
bet kai pajudinau karalių
supratau kad padariau svarbiausią
rokiruotę gyvenime
palikau namus išėjau į mūšio lauką
nepridengtas bičiulių
supratau kokią klaidą dariau
nesirūpindamas pėstininkais
atseit tik pėstininkai nedaug reiškiantys
patrankų mėsa
nuo jūros tvoskė sūrus vėjas
atnešdamas dejones ir riksmus
žirgai klupo ant aštrių kalbos akmenų
dramblio kaulo bokštai dar puoselėjo
grynosios minties viltį bet žinojau jie neįžengs
į naujas teritorijas taip ir liks vieniši
apsupti neišmanėlių ordos
rikiai turėjo judėjimo laisvę
todėl daugiausiai rizikavo
juos mirtis ištikdavo viršijus greitį
jie buvo mano alter ego
tiesa karalienė jos man buvo
gaila labiausiai visad ištikimai
gynė mano silpnąsias vietas pridengdavo
nuo tolimiausių pavojų užkirsdavo kelią
juodajai karalienei viena ji nebegalėjo
apginti manęs nuo žaidimo aistros
man grėsė ne mirtis nuo išdaviko rankos
ar dėl klaidingo žodžio
manęs laukė paprasčiausias matas
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania
dalla storia degli scacchi
italienisch
svogliato spingevo i pezzi degli scacchi
come sempre dapprima incurante
come se non fosse un gioco serio
ma quando mossi il re
compresi d’aver compiuto l’arrocco
più importante in vita mia
lasciai la casa e uscii nel campo di battaglia
senza amici a coprirmi
compresi quale errore avevo commesso
a non curarmi dei pedoni
quasi fossero insignificanti
carne da cannone
dal mare infuriava un vento salato
recava lamenti e grida
destrieri incespicarono sull’aguzze pietre della lingua
eburnei campanili coltivavano ancora
la speranza d’un pensiero puro ma seppi
che non sarebbero entrati
nei nuovi territori e così resteranno solitari
circondati da un’orda d’incompetenti
gli alfieri ebbero libertà di movimento
ed essi rischiarono di più
la morte li colpiva superata la velocità
erano essi il mio alter ego
invero la regina avevo soprattutto
pena di lei sempre fedele
difese i miei punti deboli: protesse
dai più remoti pericoli ostacolò il cammino
alla regina nera ma lei sola non poté più
difendermi dalla passione del gioco
non morte per mano traditrice mi minacciò
né per mendace parola:
m’attese lo scacco matto più banale
iš archeologų gyvenimo
litauisch | Eugenijus Ališanka
kasinėjom ilgai
kastuvai grimzdo giliai į smėlį
jokio garso keliančio virpulį
jokio vaizduotės sprogimo
žinojom čia būta miesto
čia kirtos pirklių ir nomadų keliai
žemėlapyje aiškiai matyti
monetos su imperatorių profiliais
vyskupų karūnos maro sugraužti
kaulai ir kitas muziejinis šlamštas
mūsų nedomino turėjom kitą užduotį
reikėjo patvirtinti dievo mirties versiją
čia jo kelionės linija nutrūko
sprendžiant pagal vienos sektos apokrifus
jo kūrybos ženklus matėm visur
medžiai atkartojo lapų formas
aiškiai jo ranka vedžiojo po ledo
paveikslus ant ežerų jis ne kas kitas
sugalvojo hegzametrą
visur ryškios linijos bylojančios
apie nesugadintą skonį
gal pernelyg klasikinį
tačiau teikiantį saugumo jausmą
to dievas akivaizdžiai ir siekė
tokio tobulybės kūrėjo
ir mirtis turėjo būti tobula
taisyklingas daiktas giliausios prasmės
nušlifuotas kristalas tik tokią jo mirtį ir įsivaizdavom
apie jį tik ir kalbėjom rūkydami per pertraukas
tarp lauko darbų nors nė vienas nedrįso
paklausti kas bus toliau kai surasime
oficialūs analai tvirtino kad to daikto
reikia ieškoti danguje
iš tiesų tik mėgino suklaidinti
nukreipti nuo tikrojo kelio
kiekvienoj religijoj netrūksta egoizmo
vadinamojo ezoterinio mokymo
mūsų pasirinktas kelias buvo žemiškas
jautėme kad esame teisūs
kad esam netoli mirties
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania
dalla vita degli archeologi
italienisch
scavammo a lungo
le vanghe affondarono fonde nella sabbia
nessun suono che provocasse un fremito
nessun scoppio della fantasia
sapevamo: qui fu una città
qui s’incrociarono le vie di nomadi e mercanti
sulla mappa si vedono bene
monete con i profili d’imperatori
mitre vescovili rosicchiate dalla peste
ossa e altro ciarpame da museo
non ci interessavano altro era il nostro compito:
confermare la versione della morte di dio
a giudicare dagli apocrifi d’una setta
qui s’interrompeva la linea del suo viaggio
ovunque scorgemmo segni della sua creazione
gli alberi ripetevano le forme delle foglie
la sua mano condusse chiaramente sotto il ghiaccio
i quadri sui laghi solo lui e non altri
inventò l’esametro
ovunque chiare linee che parlano
di un gusto incorrotto
forse anche troppo classico
eppure evoca un sentimento di sicurezza
proprio come intese iddio
anche la morte del creatore di quella
perfezione doveva esser perfetta
oggetto regolare di profondissimo senso
un levigato cristallo solo così ci figuravamo la sua morte
di lui parlavamo solo fumando negli intervalli
dei lavori nei campi ma nessuno osò
chiedere cosa sarebbe di poi quando avremmo trovato
gli annali ufficiali confermarono che quell’oggetto
occorreva cercarlo nei cieli
invero tentarono solo di imbrogliarci
distoglierci dalla retta via
in nessuna religione manca l’egoismo
del cosiddetto insegnamento esoterico
il percorso da noi scelto fu terreno
sentimmo di esser nel giusto
di esser dalla morte non più lontano
iš tikėjimo istorijos
litauisch | Eugenijus Ališanka
baltramiejaus naktį slėpiaus šieno kaugėj
nebuvau kito tikėjimo neturėjau nuomonės
tokie aišku baisiausi nei dievo malonės
gali tikėtis nei indulgencijų pirktis
dažniausiai sukas prie ūkio šeria
gyvulius grėbia šieną arba dirba
raštinėj laiškus klijuoja liežuviu
nesudegiau nes įvykiai mat sukos
apie turgaus aikštę prie bažnyčios
fakelais pasišviesdami teisieji šoko
švento vito šokį netikėliai kraujavo verkė
kaip visada jų mažiau vėjas pagavęs liepsną
plaikstės stogais buvo gražu kaip vėlinių
vėlų vakarą ant kapų revoliucija praūžė
per vieną naktį gal man taip pasirodė
gal praėjo koks pusšimtis metų
gal teisieji suseno ir užleido vietą
vaikams tie vis tiek kitokie kaip visada
oksfordus ir monmartrus pabaigę
tėvų tikėjimą gerbia bet patys jau ne
išlindau iš šieno kaugės ryte
lyg ir naujo tikėjimo kvapas ore
gal pasirodė gal tik degėsiai kaip žinia
jų kvapas apleidžia namus paskutinis
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania
dalla storia della fede
italienisch
la notte di san bartolomeo mi nascosi sotto al fieno
non ero di altra fede né avevo nessuna opinione
quelli certo sono i peggiori e non possono attendersi
né la grazia di dio né di comprarsi le indulgenze
più spesso si aggirano nel podere rigovernano
gli animali rastrellano il fieno o lavorano
in ufficio incollano lettere con la lingua
non finii bruciato poiché i fatti avvennero
nella piazza del mercato vicino alla chiesa
illuminandosi con le fiaccole i giusti eseguirono
il ballo di san vito gli infedeli sanguinavano lamentavano
come sempre d’esser in meno il vento afferrò una fiamma
la agitò sopra i tetti fu bello come nella notte dei morti
al cimitero la rivoluzione passò
in una notte o forse a me sembrò così
forse trascorse mezzo secolo
forse i giusti invecchiarono e lasciarono spazio
ai loro figli quelli son comunque diversi come sempre
hanno studiato a oxford e a monmartre
la fede dei padri la rispettano ma loro ormai no
sbucai dal mucchio di fieno al mattino
nell’aria c’era un aroma di nuova fede
forse mi sembrò forse erano solo resti fumanti
il loro aroma com’è noto abbandona le case per ultimo
iš kavinės istorijos
litauisch | Eugenijus Ališanka
paseno mano bičiuliai
homeras po antros taurės
pasakoja tas pačias istorijas
apie tarnybą sovietų kariuomenėj
juodosios jūros laivyne
gabenę kažkokį radioaktyvų krovinį
vos karo nesukėlę bet viskas baigęsi
sėkmingai ir vis kartoja cherzez la famme
dante irgi geras nebeskiria kas jau miręs
kas dar ne visus prie stalo siunčia
rusiškais keiksmažodžiais
ne ką geresnis ir aš
alzheimerį apsikabinęs aiškinu į ausį
apie dievo kaulus pelenus vis kauštu
tada pradedu šokti su elena
kažkoks odisėjas sukelia muštynes
traukiamės iš šito pragaro po vieną
maniau kad bičiuliai
visi už vieną pasirodo poetai
kiekvienas su savo pomirtinio gyvenimo vizija
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania
dalla storia di un caffè
italienisch
invecchiarono gli amici miei
omero al secondo bicchiere
racconta le solite storie
sulla leva nell’esercito sovietico
nella flotta del mar nero
trasportando un qualche carico radioattivo
che per poco non provocò una guerra ma tutto finì
bene e ripete sempre cherchez la femme
buono anche dante a non distinguere chi è già morto
da chi ancora no dal tavolo ce li spedisce tutti
con bestemmie russe
neanch’io son migliore
abbracciato all’alzheimer discetto in un orecchio
sulle ossa di dio sulle ceneri vieppiù m’ubriaco
allora comincio a ballare con elena
un qualche ulisse provoca una rissa
ce la filiamo da quest’inferno a uno a uno
credevo che gli amici
tutti per uno apparissero poeti
ognuno con la sua visione d’oltremondana vita
iš metamorfozių istorijos
litauisch | Eugenijus Ališanka
turėjai suprasti tavo vieta po vandeniu
tarp bespalvių žolių
vos įžiūrimų iš valties
tarp nebylių ežero žuvų
kur minkščiausias patalas yra dumblas
o geriausi sapnai yra lietaus lašų ratilai
ežero paviršiuje
turėjai suprasti eugenijau
gyvenimas ir mirtis yra susisiekiantys indai
kelionė prasideda ten kur baigias deguonis
turėjai daug ką turėjai
dabar nebegrįši į peleno miestą
ir nepasakysi atsiprašau
norėjau kaip neronas pasigrožėti
liepsnų kolonom virš amžinojo miesto
seniai užmirštas tavo vardą uždraudė
skelbti netgi bulvariniuose laikraščiuose
negi tikėjais daugiau
už aistrą už kiekvieną ekstazės akimirką
moki pagal naktinį tarifą
o naktis šioje šalyje yra nepakaltinama
tavo vieta tarp tų kurie taip ir neišmoko
kvėpuoti plaučiais
kurie atsiaugino veidrodinius žvynus
ir vartos drumstam sapne
tavo vieta žiemą vasarą po ledu
kad ir po kokiu plonu kad ir
po visai nesančiu
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania
dalla storia delle metamorfosi
italienisch
avresti dovuto intendere il tuo posto sotto l’acqua
fra alghe incolori
dalla barca appena visibili
fra i muti pesci del lago
dove il limo è il più morbido giaciglio
e i migliori sogni i cerchi delle gocce di pioggia
sulla superficie del lago
avresti dovuto intendere o eugenio
vita e morte sono vasi comunicanti
il viaggio incomincia là dove finisce l’ossigeno
avesti tanto di ciò che avesti
ora non ritornerai nella città di cenere
e non dirai chiedo scusa
volevo come nerone deliziarmi
delle colonne di fiamme sulla città eterna
il tuo nome è da tempo obliato proibito
perfino pubblicarlo nei giornali scandalistici
come se ti fossi aspettato di più
per la passione per ogni attimo d’estasi
paghi secondo tariffa notturna
ma la notte in questo paese non è imputabile
il tuo posto fra quelli che neanche così
imparano a respirare coi polmoni
che si fecero ricrescere squame di specchio
e si rivoltolano in un torbido sogno
il tuo posto d’inverno o d’estate è sotto il ghiaccio
foss’anche sotto quello sottile foss’anche
sotto quello che non c’è affatto
1986 balandžio 26
litauisch | Eugenijus Ališanka
išdarinėta žuvis be pienių be žvynų be galvos
ant prekystalio kalvarijų turguj varvino syvus
vienintelė tokia per visą turgų
diena kaip reta šilta pasitaikė
černobylio saulutė smaili varsto
jaunų mergaičių blauzdas
merktis verčia o taip gražu
kaip šiandien pamenu
pirkau tą žuvį vestuvėms
savo kieno gi dar
tris dienas ją valgėm
užsigerdami žiguliniu
po trylikos metų agonijos meilės
būčiau žinojęs žuvim pavirsiu
po mirties į žuvų dangų eisiu
baltijos jūroj ties šventąja
toks visai nešventas nuo radiacijos
kiek didesnis nei vidutinis karosas
permatomais kaulais
didelėm akim ir pilna burna
tavo istorijos
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania
26 aprile 1986
italienisch
un pesce sventrato senza uova squame senza testa
su un banchetto al mercato di kalvarija[1] perdeva linfe
l’unico così in tutto il mercato
una giornata calda come poche
il pungente solicello di černobyl
pizzica avido i polpacci di giovani donne
spinge a chiuder gli occhi oh che bello
me ne ricordo come fosse oggi
comprai quel pesce per le nozze
le mie e di chi altri se no
per tre giorni ne mangiammo
e ci bevemmo sopra della birra žigulis[2]
dopo tredici anni di agonia d’amore
avrei saputo che diventerò un pesce
dopo morto salirò nel cielo dei pesci
nel mar baltico presso šventoji[3]
così per nulla santo per le radiazioni
un po’ più grande di un carassio medio
con le lische trasparenti
gli occhi grandi e la bocca piena
della tua storia
[1] Kalvarija, via di Vilnius e sede di un importante mercato cittadino.
[2] Marca di birra, dal nome di un marchio automobilistico d’epoca sovietica.
[3] Šventoji, letteralmente ‘la Santa’, è una località marina sul Mar Baltico; il toponimo permette il gioco di parole con il verso successivo.
tapatybės krizė
litauisch | Eugenijus Ališanka
kuo būčiau jeigu būčiau iš tiesų
ne taip kaip dabar žmogus
nežinia kokio tikėjimo galva sau
dievas sau liežuvis iš kalbos lopinių
būčiau tolimųjų reisų vairuotojas
bet ką valgyčiau bet ką galvočiau
bet kur miegočiau su bet kuo
pro šalį plauktų vaizdai nesiskųsčiau
upely ar sniego pusny pasitrinčiau
tepaluotas rankas jokių feminizmų
patriarchalinės daugpatystės šalininkas
tebūnie ir vienai nakčiai
skaityčiau keturis ratus
jokių sapnų jokių pasąmonės išsišokimų
inteligentiškų dejonių apie būties prasmę
niekam nelikčiau skolingas ir man niekas
pervažiuočiau per gyvenimą europą treileriu
ir pašvilpkit
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania
crisi d’identità
italienisch
cosa sarei se fossi davvero
non così come ora essere umano
è ignoto di quale fede una testa per sé
dio per sé una lingua da rattoppi di linguaggio
sarei un camionista di viaggi lontani
uguale cosa mangiassi uguale cosa pensassi
ovunque dormirei con chiunque
mi fluirebbero immagini accanto non mi lamenterei
in un ruscello o nella neve mi sfregherei
le mani oliose nessun femminismo
sostenitore di patriarcale poliginia
fosse anche per una notte
leggerei quattro ruote
di nessun sogno di nessun inconscio sussulto
né di lamenti intellettuali sul senso dell’essere
a nessuno sarei debitore e nessuno a me
traverserei la vita e l’europa su un camion
e di me infischiatevene
iš vyno istorijos
litauisch | Eugenijus Ališanka
brendau lėtai
užraugtas iš gerų uogų ne vynuogių
iš vietinio genetinio fondo
iš daržų kuriuose kadaise
paties tamerlano arklys patręšė žemę
šaltai laikė per arti lango
prisižiūrėjau gyvenimo
išmokau keisti spalvą net naktį
niekas negalėjo pasakyti ar jau
tėvas perliedavo retai
turėjau daug laiko
fermentuotis savose sultyse
kartais iki rūgštumo akyse
taip ir nesubrendau
vis dar pūkščiu vis iššoka paviršiun
didelis oro burbulas
pačiam baisu kad nenueičiau actu
ką pasakysiu paskutiniojo šėlsmo dieną
kai ateis dionisas ir paklaus kas esi
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania
dalla storia del vino
italienisch
maturai a lungo
fermentato da buone bacche non dell’uva
dal fondo genetico locale
dagli orti in cui in altro tempo
il cavallo del tameralno concimò la terra
tenuto fresco troppo vicino alla finestra
ho visto molte cose della vita
imparai a mutare i miei colori anche di notte
nessuno che potesse dire se ero pronto
il padre mi toccava di rado
avevo molto tempo
per fermentare nei miei succhi
a volte fino a venirmi acidità negli occhi
e così non maturai
ancor sempre gorgoglio e mi sale in superficie
una grande bolla d’aria
temo di farmi aceto
cosa dirò nel giorno dell’ultima baldoria
quando giungerà dioniso e chiederà chi sei
Antrasis atėjimas
litauisch | Gintaras Grajauskas
tai iš tiesų buvo jis – tikras ir neabejotinas,
be jokių atestavimų. Važiavo auksinėj karietoj,
kinkytoj ketvertu baltų žirgų, organizacinio
komiteto išprašytoj iš atsivertėlio
milijonieriaus. Tikras ir vienintelis, kiek sutrikusiai
besišypsantis pro karietos langą, žvelgiantis
į visus ir į nieką. Minia žygiavo iš paskos,
stovėjo abipus ant šaligatvių, laiptų baliustradų,
vaikėzai mojo iš medžių, tyčia krisdami
ant asfalto, vis dar negalėdami patikėti,
jog nebeskauda ir jau, matyt, niekada
neskaudės. Kareiviai saliutavo salvėmis
iš dabar jau nereikalingų ginklų, ministrai
rinkosi į paskutinį iškilmingą posėdį, juokas
ir džiūgavimai liejos gatve pirmyn, šūksniai
ir valiavimai, pagaliau, pagaliau, sveiki sulaukę,
ir tik įdėmiai įsižiūrėjus iš kai kurių
judesių, iš trumpų ir keistų susižvalgymų
galima buvo suvokti, ką jaučia minia:
stačiai alpsta iš baimės ir neapykantos.
aus: Kaulinė dūdelė (Knochenflöte)
Vilnius: Vaga, 1999
Audio production: 2002 Books from Lithuania
la seconda venuta
italienisch
era davvero lui, autentico e indubbio,
senza nessun controllo. Su una carrozza dorata
viaggiava, tirata da quattro cavalli bianchi,
che il comitato organizzativo richiese a un milionario
convertito. Autentico e unico, imbarazzato appena
sorrideva dalla finestra della carrozza, e guardava
tutti e nulla. Lo seguiva dietro la folla, stette
ritto sui due marciapiedi e alle balaustre dei gradini,
lo salutavano dagli alberi ragazzotti che apposta
ricadevano sull’asfalto, senza ancora poter credere
che più non duole e ormai non farà male mai più.
I militari lo salutarono con salve di armi
ormai inutili, i ministri si riunirono
in un’ultima seduta solenne, risa
e giubilo si riversarono nella via, urla,
evviva e urrà, e infine, alla fine, auguri
e soltanto a scrutare bene, da certi
moti, da brevi e strane occhiate fu possibile
percepire cosa avvertisse la folla:
invero sveniva per odio e per paura.
Tai jis
litauisch | Gintaras Grajauskas
tai jis iš tavo arbatos ištraukia citriną
tai jis pagraužia tavajam stalui kojas
tai jis junginėja šviesas, vaikšto ir
spragsi pirštais
jis mėčioja iki lubų tavo vaikus
skambina draugams ketvirtą valandą ryto
paskui trenkia į sieną butelį ir
myža į kriauklę
jis ateistas iš prigimties, jis dievo bausmė
jis tavo inkvizitorius ir saldusis kerštas
jis miega su tavo moterim ir miega
ramiai kaip kūdikis
jis ateina ir išeina kada panorėjęs
jis tyčia nesako tau kelinta valanda
jis juokiasi iš tavęs, juokiasi net
susiriesdamas
jis dažo tavo citriną į cukrų ir kramto
žiūri į akis ir sako: „kada nors tave nužudysiu“
žiūri, linguoja
tavo galvą ir šiepiasi.
aus: Kaulinė dūdelė (Knochenflöte)
Vilnius: Vaga, 1999
Audio production: 2002 Books from Lithuania
lui è così
italienisch
è lui che tira fuori il limone dal tuo tè
è lui che rosicchia i gambi del tuo tavolo
è lui che accende e spenge le luci, cammina
e schiocca le dita
lui lancia i tuoi bimbi verso il soffitto
telefona agli amici alle quattro del mattino
poi rompe nel muro una bottiglia e
piscia nell’acquaio
è un ateo di natura, è una punizione divina
è il tuo inquisitore e una dolce vendetta
dorme con la tua donna e dorme quieto
come un neonato
lui viene e se ne va come gli gira
lui di proposito non ti dice che ora è
lui ride di te, ride e ride a
crepapelle
lui intinge il tuo limone nello zucchero e mastica
guarda negli occhi e dice: «un giorno ti ucciderò»
guarda, dondola
la tua testa e ghigna.
Mažasis Buda
litauisch | Gintaras Grajauskas
visada taip:
nei iš šio nei iš to
jie ima rėkti
paskui lyg susitaiko su kažkuo
nutyla ir žiūri į skirtingus kampus
ilgai, kol vėl nei iš šio, nei iš to
kaip pradės
as tada imu ir pasakau
kas ant seilės užėjo, bet garsiai:
rytoj bus debesuota
su pragiedruliais!
(jie abstulbsta: sužiūra vienas
į kitą: beprotnamis, sako kažkuris)
o ką aš daugiau galiu, aš,
66-ųjų metų laidos portatyvinis
radijo imtuvėlis.
aus: unveröffentlichtem Manuskript / not published
Audio production: 2002 Books from Lithuania
il piccolo Budda
italienisch
è sempre così:
senza ragione né perché
prendono a urlare
poi sembrano riconciliarsi con qualcosa
tacciono e guardano in tutti gli angoli
a lungo, finché ancora senza motivo apparente
ricominceranno
io allora prendo e dico
quel che mi sale alla bocca, ma forte:
domani sarà nuvolo
con schiarite!
(stupefatti, si guardano:
è un manicomio, uno dice)
e cos’altro posso io,
piccolo radio ricevitore
portatile edizione del ’66?
[statau barikadą]
litauisch | Gintaras Grajauskas
statau barikadą
aplink save
sustumiu spintą, lovą
pargriaunu šaldytuvą
jie atsiunčia derybininką
picų pardavėją
priešintis beprasmiška, sako jis
priešintis beprasmiška, sutinku
jis išeina kaip nugalėtojas
palikęs picą su krabais
ateina paštininkas: štai jums
registruotas laiškas, pasirašykite
pasirašau, abu šypsomės
priešintis beprasmiška, sako laiškas
nesiginčiju, mandagiai sutinku:
nėra nė mažiausios vilties
tada ateina mormonas - ar tu žinai
dieviškąjį planą, klausia mormonas
žinau, priešintis beprasmiška,
sakau aš, mormonas numurma laiptais
tobulinu barikadą: plyšius užkamšau
senais laikraščiais ir kramtomąja guma
skambina vėl į duris, ir vėl
už durų picų pardavėjas
mormonas ir paštininkas
ko gi dar, klausiu aš
buvote teisus, sako jie, priešintis
beprasmiška, ir nėra nė mažiausios vilties
todėl esame vienoj
barikadų pusėje
aus: unveröffentlichtem Manuskript / not published
Audio production: 2002 Books from Lithuania
[edifico una barricata]
italienisch
edifico una barricata
intorno a me
spingo l’armadio, il letto
rovescio il frigorifero
loro inviano un negoziatore
il venditore di pizze
opporsi è inutile, dice quello
opporsi è inutile, convengo
quello esce come un vincitore
lasciata la pizza alla polpa di granchio
arriva il postino: c’è per lei
una raccomandata, firmi qua
firmo, entrambi sorridiamo
opporsi è inutile, dice la lettera
non discuto, convengo gentilmente:
non c’è neanche la più piccola speranza
allora arriva un mormone: conosci tu
il disegno divino, chiede il mormone
lo conosco, opporsi è inutile, dico io,
e il mormone per le scale mormora qualcosa
perfeziono la barricata: tappo i buchi
con vecchi giornali e gomma da masticare
suonano di nuovo alla porta, e ancora
oltre la porta li venditore di pizze
il mormone e il postino
che altro c’è, chiedo io
aveva ragione lei, dicono quelli, opporsi
è inutile, e non c’è la più piccola speranza
perciò stiamo dalla stessa
parte della barricata
Dievo dažnis yra 50 Hz
litauisch | Gintaras Grajauskas
sėdėjo kirpykloj išmuilinta žiauna
klausėsi radijo FM 91,4 MHz
o mašinėlėn pakliuvo vandens
tai kaip trenkė per ausis 220 V
net seilės sučirškė
paskui dievagojosi, kad girdėjo
aiškių aiškiausiai, nelyg Vatikano
diktorius būtų ištaręs:
“klausėtės Viešpaties balso”.
aus: Kaulinė dūdelė (Knochenflöte)
Vilnius: Vaga, 1999
Audio production: 2002 Books from Lithuania
la frequenza di Dio è 50 Hz
italienisch
sedeva dal barbiere con la mascella insaponata
e ascoltava la radio FM 91,4 MHz
finì dell’acqua nel rasoio
e gli arrivò una scossa di 220 volt
che strillò anche la saliva
poi giurò su Dio d’aver udito
dire, nel più chiaro dei modi,
dall’annunciatore del Vaticano:
«avete udito la voce del Signore».
Kineskopas
litauisch | Gintaras Grajauskas
tas daiktas į kurį žiūrime
vadinasi kineskopas
jis tik atrodo plokščias
o iš tikrųjų yra kaip krepšys
pilnas mažų taškelių
šokinėjančių tarsi
švytinčios kalėdinės
blusos
kai taškeliai gauna įsakymą
klusniai stoja į savo vietas
ir susidėlioja į “medį”, “dangoraižį”
“Balkanų krizę” ar “L. di Caprio”
(tik pažvelk, kaip šviečia jo “balti
marškiniai” - tai vis nuo taškelių)
taigi jei pamatysi ką nors
baisaus - nesigąsdink, nesiduok
apgaunamas
nėra ten nei džiunglių, nei potvynių
anei zombių su zeimeriais
bet aš nesakau, kad nieko nėra
(kaip kad sako tamsybininkai)
yra begalinė daugybė
taškelių
aus: unveröffentlichtem Manuskript / not published
Audio production: 2002 Books from Lithuania
il cinescopio
italienisch
quella cosa dove guardiamo
si chiama cinescopio
sembra piatto
e invece è come un canestro
colmo di piccoli puntini
che ballano come
pulci natalizie
luccicanti
quando i puntini ricevono l’ordine
ubbidienti vanno ai loro posti
e si dispongono in “albero”, “grattacielo”
“crisi balcanica” o “L. di Caprio”
(guarda un po’ come brilla la sua “bianca
camicia” solo per i puntini)
se allora vedrai qualcosa
di terribile, non ti spaventare, non farti
ingannare
non ci sono là né giungle, né alluvioni,
né zombi con seghe Seimer a motore
ma io non dico che non ci sia nulla
(come fanno gli oscurantisti)
c’è un’infinita moltitudine
di puntini
Kaitra
litauisch | Gintaras Grajauskas
kaitra ir vos juntamas atmatų dvokas
nuo šiukšlių konteinerių, ištrūkus
saga, įsispaudus asfalte, oras
nejudrus, klijingas, deginantis šnerves,
skalbiniai jame stingsta ir žmonės. Reikėtų
pajudinti ranką, įsitikinti, jog dar nevirtai
inkliuzu šitam peizaže: kaži kokios
gamyklos, kaminai kaitroje, darosi bloga
vien pagalvojus. Sėdžiu ant šaligatvio
krašto nesiryždamas užsirūkyti, pykina
nuo visko, nuo įkaitusio oro virpulio,
tolimo kūdikio verksmo, sėdžiu
nejudėdamas, ir tik vaikėzų būrys
važinėjasi sau riedučiais: skuduruoti
lyg kokie beduinai, iššaukiančiai
prisimerkę vis pažvelgia į mane,
brėždami begalinius ratus, pravažiuodami
vis arčiau ir arčiau, žybčiodami
akim, sklidini syvų, ginkluoti trumpais
keiksmažodžiais, kurių, dievaž, nusipelniau
sėdžiu, nedrįsdamas patikėti, apstulbęs,
iš lėto sendamas.
aus: Kaulinė dūdelė (Knochenflöte)
Vilnius: Vaga, 1999
Audio production: 2002 Books from Lithuania
la calura
italienisch
calura e appena percepibile fetore
dai cassonetti di monnezza, nell’asfalto
s’è impresso un bottone, ferma
è l’aria, appiccicosa e irrita le narici,
vi ristagna la biancheria come la gente.
Che si muova una mano, convincetevi di non essere
ancora diventati degli inclusi nel paesaggio:
fabbriche e camini nella calura che vien male
solo a pensarci. Siedo sul bordo d’un marciapiede
e non oso fumare, per tutto ciò ho la nausea,
per il fremito incandescente dell’aria,
per il pianto lontano d’un neonato, immoto
siedo e solo un gruppo di ragazzotti
si diverte sugli schettini: come beduini
di cenci vestiti, a occhi stretti
verso di me guardano sempre,
disegnano circoli infiniti e mi si fanno
sempre più presso, con occhi che brillano,
tumidi di linfa e di corte parolacce
armati che io, lo giuro, mi meritai
siedo, non oso crederlo, stupefatto
e lentamente invecchio.
[pasitrankęs po pasaulį]
litauisch | Gintaras Grajauskas
pasitrankęs po pasaulį, prakutęs
grįžo namo, dovanomis vežinas
naujoj mašinaitėj
tuoj visa plati giminė susėdo už stalo,
ragavo Jack Daniels ta proga, mandagiai
besiraukydami
keliauninkas, perleidęs porą stiklų
pervirš, kalbos pritrūkus, ėmė ir
pasidejavo
vokiečiai tvarkingi, airiai darbštūs,
olandai vaišingi, tik mes vieni, lietuviai,
išvis neturim kuo pasirodyt
tai tėvokas, sugraibęs lazdą, kaip
užsiautė anam per dantis
sakydamas: bet dabar tai ir tu jau
turėsi kuo prieš kitus pasirodyt
aus: Kaulinė dūdelė (Knochenflöte)
Vilnius: Vaga, 1999
Audio production: 2002 Books from Lithuania
[girovagato per il mondo e imparato qualcosa]
italienisch
girovagato per il mondo e imparato qualcosa
tornò a casa recando doni
nella macchinuccia nuova
s’assiepò a tavola l’intera grande famiglia,
per l’occasione assaporò Jack Daniels e
fece smorfie cortesi
il viaggiatore, scolato qualche bicchiere
eccedette, languì la conversazione
e così prese a lamentarsi un po’:
i tedeschi son ordinati, gli irlandesi laboriosi,
gli olandesi ospitali, solo noi, lituani,
non ci distinguiamo in nulla
allora il padre afferrò un bastone,
e glielo fece sentire sui denti
mentre gli diceva: così ora anche tu
avrai di che distinguerti fra gli altri
Kaip nugalėti berserką
litauisch | Gintaras Grajauskas
iš pradžių jį reikia visaip
siutinti, keikti ir tyčiotis,
kol pasirodys putos
tada įduoti į rankas skydą,
pažiūrėt, ar jau kandžioja
kraštą iš pasiutimo
jeigu jau, tai paduoti ir kardą,
tik atsargiai, ir akimoju
pradangint visus priešus
tai berserkas vis kandžios tą skydą,
pradžioj iš pasiutimo, paskui
susimąstęs
tada jau galima jį pasodinti
saulėkaitoj, duoti duonos plutelę,
tegu sau maumoja
bet nemanykit, kad dabar žinot,
kaip nugalėti berserką
kaip tik tokio berserko nugalėti
niekas negali
joks berserkas
aus: Kaulinė dūdelė (Knochenflöte)
Vilnius: Vaga, 1999
Audio production: 2002 Books from Lithuania
come si vince un berserk
italienisch
all’inizio bisogna in ogni modo
farlo infuriare, imprecare e burlarsi di lui
finché gli venga la schiuma alla bocca
allora dargli nelle mani uno scudo
e guardare se già ne morde il bordo
per la rabbia
se è così, allora giova consegnargli,
ma cauti, anche la spada
e in un batter d’occhi far sparire tutti i nemici
ed ecco il berserk ancora mordicchia lo scudo,
dapprima per l’ira, e poi
meditabondo
allora è ormai possibile metterlo seduto in faccia
al sole, e rifilargli una crosta di pane,
perché s’ingozzi
ma perciò non pensiate ora di sapere
come si vince un berserk
un berserk come quello nessuno
può vincerlo e neppure
un altro berserk
Rūkas
litauisch | Marius Burokas
mačiau
kaip rūkas apsemia ežerus
pakabina salas
manasis
jau apsemtas
manosios
jau pakabintos
aukštai
it Svifto vadovėlyje
– supranti
kad viskas tik retės:
apsilankymai
apkabinimai
dantys ir plaukai –
balsvumas lips prie akių
mylimosios nebeužuosi
nors lėkdavai
kaip drugelis į liepsną
gėrimas gelsvins
liežuvį
sąmojis taps glitus
o iškalba mikčios
– tačiau visada sugraibysi
grumbančiais pirštais
užmaršties užtrauktuką
aus: Išmokau nebūti
Vilnius: Tyto alba, 2011
ISBN: 9789986168072
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
La bruma
italienisch
vidi
la bruma sommergere il lago
e sospendere le isole
il mio è già sommerso
le mie
già sospese
in alto
come nel manuale di Swift
– tu capisci
che tutto si rarefa:
le visite
gli abbracci
i denti e i capelli –
del bianchiccio si forma al lato degli occhi
la tua amata non annuserai più
seppur in volo accorrevi
come la farfalla alla fiamma
la bevanda ingiallirà
la lingua
la battuta si farà appiccicosa
e l’oratoria farfuglierà
– eppure sempre tasterai
con dita anchilosate
la cerniera dell’oblio
Vasaris
litauisch | Marius Burokas
Šalčio šuo laižo
mano rankas. Sniegas
ir akmenys. Vaikų
galvos boluoja
lange. Vamzdžiuose
ledėja vanduo, skyla medis
virsta garai, perlinė
šviesa čiuopia stiklą.
Visos būsenos dabar
nepastovios. Laikas –
it vėjas prie jūros
nugairina, nudilgo
nutirpdo. Man trūko
šios druskos, tavo
odos, šylančios po delnu
šiurkščių lūpų
švaraus buvimo.
aus: švaraus buvimo
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2018
ISBN: 9786094800115
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019
Febbraio
italienisch
Un cane infreddolito lecca
le mie mani. Neve
e pietre. Di bimbi
nella finestra. Nei tubi
ghiaccia l’acqua, si spacca l’albero
diventano vapore, una luce
perlacea palpa il vetro.
Tutte le condizioni ora
sono instabili. Il tempo
come il vento sbatte
lungomare, si usura,
si irrigidisce. Mi manca
questo sale, la tua pelle
che si riscalda sotto il palmo
delle ruvide labbra
di una tersa presenza.
20 ANTINOMIJŲ
litauisch | Sigitas Geda
Tu sutvėrei mane ir laikyk.
Nesutvėrei manęs, nelaikyk.
Tu davei man gyvybę ir saugok.
Nedavei man gyvybės, nesaugok.
Tu auginai ir valgydinai mane.
Neauginai, nedavei valgyt.
Tu mokei mane ir guodei.
Nemokei ir neguodei.
Tu sakei, aš gražus ir garbingas.
Negražus, negarbingas.
Tu liepei man pratęsti pasaulį.
Neliepei.
Tu sakei, turiu galvą, lūpas, akis.
Neturiu nei galvos, nei lūpų.
Tu sakei įdėjęs man širdį.
Neįdėjai širdies.
Tu sakei, turiu ką mylėti.
Neturiu ką mylėti.
Tu sakei, aš žmogus.
Ne žmogus.
Tu, sakei, esu vyras.
Ne vyras.
Tu sakei, esu moteris.
Ne moteris.
Tu sakei, kad man reikia turėti draugų.
Nereikia.
Tu sakei, kad aš privalau žudyti.
Nežudysiu.
Tu sakei, kad pasaulis nesveikas.
Nesveikas.
Tu sakei, kad aš greitai mirsiu.
Nemirsiu.
Tu sakei, kad mane mylėsi.
Mylėsi.
Tu sakei, kad mane išduosi.
Išduosi.
Tu sakei tą ką sakei ką sakysi?
Nesakysiu.
aus: Eilėraščiai - Gedichte
Vilnius: Baltos Lankos, 1997
ISBN: 9986-813-50-6
Audio production: 2002 M. Mechner, literaturWERKstatt berlin
20 antinomie
italienisch
Tu mi creasti e allora sostienimi.
Non mi creasti, non sostenermi.
Mi desti la vita e allora proteggimi.
Non me la desti, non proteggermi.
Mi crescesti e nutristi.
Non mi crescesti né nutristi.
M’insegnasti e consolasti.
Non m’insegnasti né consolasti.
Mi dicesti: sei bello e giusto.
Né bello, né giusto.
M’ordinasti di continuare il mondo.
Non l’ordinasti.
Dicesti: avrai testa, labbra, occhi.
Non ho né testa né labbra.
Dicesti avresti incluso un cuore.
Non mi desti un cuore.
Dicesti: avrai cosa amare.
Non ho cosa amare.
Dicesti che sarei un essere umano.
Essere umano non sono.
Dicesti che sarei un uomo.
Uomo non sono.
Dicesti che sarei una donna.
Donna non sono.
Mi dicesti che avrò bisogno di amici.
Bisogno non ne ho.
Dicesti che dovrò uccidere.
Non ucciderò.
Dicesti che il mondo è infermo.
E’ infermo.
Mi dicesti che presto morirò.
Non morirò.
Mi dicesti che m’avresti amato.
Mi amerai.
Mi dicesti che mi tradirai.
Mi tradirai.
Tu dicesti ciò che dicesti che dirai?
Non lo dirò.
daugiau neturiu kur gyventi
litauisch | Vladas Braziūnas
būdavo ir nėra, būtasis nesamasis vėjas budina, jau diena, jau saulė šoka anta kalno
per juodą pūdymą apakęs skrieja tik sapno juokas, neieškoki kalto
ir atmuša sparnus, ir suanglėja būtasis liudija, būtasis valdo
sausa eglelė motinos skara tik esamajame, kurio nėra
aus: būtasis nebaigtinis / imparfait
Vilnius: Petro ofsetas , 2003
Audio production: 2006 Books from Lithuania
oltre dove vivere non bo
italienisch
era e più non è, vento passato assente ridesta, è normai dì, il sole sul colle balza
per la nera maggese cieco s’invola è solo un riso di sogno, il reo non cercare
e batte le ali, e si fa carbone il passato testimonia, il passato regna
secco abetino velo di madre solo nel presente che non c’è
si può leggere →→ o ↓↓
Fabijoniškės, 22–23 agosto 2000
girtas vagonas. Bratislava–Vilnius
litauisch | Vladas Braziūnas
kai leidausi aš per gelžkelius, nelaimingus ir karštus
ne tu prie šalies palinkusi ir ne mano tas kraštas
liesk kalnus, tarpukalnes, prakaito kvapą
liepos lapkotį šlapią prabesk pro užakusią ąsą
sulapojęs, atsilapojęs švarko pasenusio atlapas
koks ten girtas remboja laivas per akmenes?
atsimeni palaužtakojį, neblaivų taip pat albatrosą?
trąsą į Rytus kloja Vakarai, išsižioję Europos
o vakarai čia tyko tarpukalnių atvašynuos
aguonos akis išpliko, palei gelžkelį šlynas
mėlynas, mėnuo mėtos, įsikabina į kraštą
debesio ar planetos, ar interneto pašto
kaip prisakei, pavalgiau, kiauliena gardi kaip reta
išgėrėm už ją po valgio, Dieve, duok jai sveikatos!
menėse ir prie laužo gulėjom ir laužėm dešrą
lankėm pilis, kalėjimus ir tuos, kur vyram į dešnę
svirom ir vėl stiprėjom nuo vyno ir nuo tikėjimo
sutirpo tos geležinės mylios, nuėjo vėjais
nuėjo garais ir nuodegom, neištekėjusiom nuotakom
klastingai ryškėjančiom nuotraukom, nuotoliu nuo iki
būta, išsigalvota… dukraitė sėdi ant puodo, regi?
girdi, kaip per sapną juokias? regi, kaip akys žalsvėja?
myliu tave kaip savo silpnas akis, silpstančias
pasiilgau tavo alsavimo, manojo pasiilgusio
2002.VI.7–8
aus: būtasis nebaigtinis / imparfait
Vilnius: Petro ofsetas , 2003
Audio production: 2006 Books from Lithuania
il vagone ubriaco. Bratislava–Vilnius
italienisch
quando m’avviai per la ferrovia, infelice e bollente
non tu china al mio fianco e non mio quel paese
tocca i monti, i colli, afrore di sudaticcio
ficca nell’àsola chiusa una foglia umida di tiglio
fronzuto, della vecchia giacca spalancato il risvolto
quale battello ubriaco là rimbaudeggia sulle pietre?
ricordi quel gambarotta ubriaco anch’egli e l’albatros?
la via dell’oriente traccia l’occidente, avido d’Europa
e le sere qui aspettano al varco nelle giovani fronde dei colli
accecarono i papaveri, lungo i binari argilla
blu, vacilla la luna, s’aggancia al margine
d’una nube o pianeta, o alla posta d’internet
secondo il tuo ordine, mangiai il maiale saporito come
rare volte, bevemmo poi per lei, o Signore, dalle salute!
giacemmo in saloni o ai falò e dividemmo il companatico
visitammo il castello, le carceri e lì, dove per gli uomini è a destra
barcollammo ma rinvigorimmo per il vino e la fede
le miglia ferrate si sciolsero, se le portarono i vènti
i vapori e i tizzoni, se le portarono nubili sposine
fotografie scattate di nascosto, lontananze da fino a
è stato, è invenzione… la nipotina siede sul vasino, vedi?
senti, come in sogno lei ride? vedi, i lampi verdi dei suoi occhi?
amo te come i propri deboli occhi, indebolendomi
mi manca il tuo respiro che del mio ha nostalgia
7–8 giugno 2002