Pietro U. Dini 
Übersetzer:in

auf Lyrikline: 42 Gedichte übersetzt

aus: litauisch nach: italienisch

Original

Übersetzung

Batų deginimas

litauisch | Sigitas Parulskis

įkūręs laužą prisimenu,
sūnus matuojasi mano batus
tarsi matuotųsi mane patį

batai, jie patalpa, kojų namai
sūnaus palaidūno prieglauda
juose gyvena nueitas laikas

kiekvieną sykį, kai švenčiame naujus batus
tikime, jog eisime toliau, nei jie žada

sūnus avi mano batus
nežinau, dar negaliu suprasti
ar dalis manęs sugrįžo į batų namus
ar dalis jau išėjo, ir kuri dalis būtų geresnė
ir kiek man skirta batų, kiek man skirta namų
kuriuose negyvensiu

žiūriu į liepsną
su ja iškeliauja mirusio tėvo batai
kuriuose jis gyvens per amžius

© Sigitas Parulskis
Audio production: Lithuanian Culture Institute

Bruciatura delle scarpe

italienisch

acceso il falò ricordo,

mio figlio si misura le mie scarpe

come se si misurasse me stesso

 

le scarpe sono una stanza, la casa dei piedi

rifugio del figliol prodigo

in esse vive il tempo andato

 

ogni volta che incignamo delle scarpe nuove

crediamo di andar più in là di quanto promettono

 

mio figlio calza le mie scarpe

non so, non posso ancora capire

se una parte di me è tornata nella casa delle scarpe

o se una parte è già uscita e quale parte sarà meglio

e quante scarpe mi sono destinate, quante case

nelle quali non vivrò

guardo alla fiamma

con quella se ne vanno le scarpe di mio padre morto

nelle quali lui vivrà per sempre

Traduzione: Pietro U. Dini

Valymas

litauisch | Sigitas Parulskis

moteris valosi makiažą, atidžiai
pašlakstydama vatelę
skysčiu, kvepiančiu mirtina nuodėme
ir paskutiniu bučiniu
paskui eina miegoti, pasikeitusi
sapnai minkšti ir
šviesūs kaip vatelė, kvepiantys
obuoliais ir rasota žole

vyras įeina
į jos valdas, bijodamas paliesti
draudžiamą ir
būti paverstas varle, žiurke
ar driežu
kilnoja buteliukus, teptukus
tūteles, po truputį nervindamasis, jausdamas
kylantį apmaudą – kur, kur jis, kur
tas skudurėlis ar skystis
skirtas valyti sąmonei

ji, kodėl ji kiekvieną vakarą
gali vienu brūkštelėjimu nusivalyti
veidą, o man
o kaip gi aš
ir aš norėčiau nusivalyti, nusigremžti
pradėt kiekvieną dieną iš pradžių
kur po velnių, kur
su kuo nuvalyti tai, kas esu

© Sigitas Parulskis
Audio production: Lithuanian Culture Institute

Pulitura

italienisch

una donna si pulisce il trucco attenta

e asperge l’ovatta

con una lozione che sa di peccato mortale

e di un ultimo bacio

poi va a dormire come fosse un’altra

i sogni soffici e

chiari come l’ovatta che sa

di mele e di erba rugiadosa

 

un uomo entra

nelle sue proprietà timoroso di toccare

ciò che è vietato e

esser mutato in rana, topolino

o lucertola

solleva le bottigliette, i pennellini,

i tubetti, un po’ nervoso e avverte

un crescente disappunto: dov’è, dov’è lui, dov’è

quel pannicello o quella lozione

che serve a pulire la coscienza

 

lei, perché lei ogni sera

con una sola frizione può ripulirsi

il viso, ma per me

e appunto come anch’io

anch’io vorrei ripulirmi, raschiarmi

ricominciare ogni giorno da capo

ma dove caspita, dov’è

qualcosa con cui pulire quel che sono

Traduzione: Pietro U. Dini

Ežeras: keturios iliuzijos IV

litauisch | Sigitas Parulskis

nakties vidury kylanti saulė atstato pasaulį
kurio tarėmės atsikratę – medžiai, viršūnėmis
nirę į dangų, nė kiek nepakitę
ežeras, buvęs beribis ir rodęsis mums įvairiausias
pavidalais, dabar tik vandens telkinys su aiškias ribas
ginančiais krantais
tamsoj mus aplankę dievai
nimfos, satyrai ir faunai virto vėl vabalais
musėmis, varlėmis ir plaštakėmis
mes, pasirodo, esam vėl žmonės, vėl arba tik
ir meilė, kuri išlaisvina, meilė, kuri pavergia
vienintelis jausmas, temdantis mirtį

© beim Verlag und beim Autoren
aus: Mortui sepulti sint
Vilnius: Baltos Lankos, 1998
Audio production: 2002 Books from Lithuania

Il lago: quattro illusioni IV

italienisch

ricostruisce il mondo il sole che si leva a mezzanotte

di cui dicemmo si fosse sbarazzato: gli alberi,

immersi con le cime in cielo, per nulla mutati

il lago, che sconfinato ormai si mostrava a noi in varie

forme, ora è soltanto pantano con le sponde

a difesa di confini chiari

nel buio ci visitarono gli dèi

ninfe, satiri e fauni si ritramutarono in insetti

mosche, rane e farfalle

noi, pare, siamo nuovamente uomini, di nuovo o soltanto

amore che libera, amore che rende schiavi

il solo sentimento che oscura la morte 

Traduzione: Pietro U. Dini

Ežeras: keturios iliuzijos I

litauisch | Sigitas Parulskis

pasiduot banalybei ir atmesti iliuziją:
ežeras yra nepakeičiamas regėjimo įsikūnijimas

mes nesuteiksim regėjimo gelmei, net jei iš mūsų
pasąmonės molio kils galingi palyginimų statiniai
net ir Erotas, valdantis, krečiantis lyg drugys mūsų
apnuogintus kūnus nesuteiks ežero vyzdžiui regėjimo džiaugsmo
ir siaubo, kuris kyla džiaugsmui atslūgus

aštrūs moliuskų būstai, slepiantys leisgyvį gemalą
nendrės, šiurpstančios dumblėtuose pakraščiuose – tiktai mūsų
pojūčių ir slogios patirties įrankiai gali
visa tai paversti
kalba, kai mes norime vienas kitam pasakyti
apie kančią
o kai sušlama lapai sausi nuo rasos suminkštėjusioj žolėje
vėl galime savo patirtį sujungti su
jau buvusiomis patirtimis, su kaulo, su rago pasauliais
su seniausių kultūrų dievais, su tuo, kas aštru, kas įsmigę
giliai ir kas žeidžia
ežys – patogus kančios ir iš tamsos
netikėtai atkeliaujančio skausmo įvaizdis, dar tikresnis
ištrėkštas ant garuojančio plento kažkur lekiančių ratų
žmogaus, bergždžiai besistengiančio aplenkt
savo drumzliną laiką, kurį vis viena teks jam išgerti
su gličiais ir vimdančiais simboliais, su moliuskais, palyginimais
su tūkstantmete išmintimi: „Mylėk, išmylėk mane
visą! Ir neliūdėk, kada mane myli
kas kitas…“

© beim Verlag und beim Autoren
aus: Mortui sepulti sint
Vilnius: Baltos Lankos, 1998
Audio production: 2002 Books from Lithuania

Il lago: quattro illusioni I

italienisch

arrendersi alla banalità e rifiutare l’illusione:

il lago è l’insostituibile personificazione della vista

 

non doneremo la vista agli abissi, perfino se dall’argilla

del nostro subconscio emergessero i potenti edifici dei paragoni

perfino un Erote che governa e scuota come farfalle i nostri

corpi denudati non donerà all’iride del lago la gioia della vista

né il panico che cresce quando la gioia scema

 

gli alloggi acuti dei molluschi che celano l’embrione mezzo morto

della canna che rabbrividisce nelle rive limacciose: soltanto gli strumenti

dei sentimenti e della nostra esperienza soffocante possono

tutto ciò tramutare

in una lingua quando vogliamo narrarci l’un l’altro

il dolore

e quando frusciano le foglie secche per la rugiada sull’erba molle

di nuovo possiamo congiungere la nostra esperienza con

le esperienze passate, con i mondi dell’osso e del corno

con gli dèi delle antiche culture, con ciò che è acuminato, che

s’è conficcato a fondo e che ferisce

il riccio è un’immagine comoda della pena

e del dolore che all’improvviso sopravviene dal buio, ancor più vero

spiaccicato in qualche posto sull’asfalto esalante di ruote che corrono

dell’uomo che vanamente cerca di superare

il suo tempo torbido che comunque gli toccherà di bere

con simboli appiccicosi e vomitevoli, coi molluschi, similitudini

con sapienza millenaria: «Amami, amami

tutta! E non esser triste, quando mi ama

qualcun altro…»

Traduzione: Pietro U. Dini

Subjektyvi kronika

litauisch | Sigitas Parulskis

Visi jau mirė
César Vallejo

Mirė galvijų šėrikas Julius, jaučiai užbadė, girtas
gyvulys nemėgsta iš gardo pabėgusių žmonių
mirė Daktariūnas, jį vadindavo Debesėliu, nes
kūrendamas krosnis buvo visiškai juodas
mirė Vytautas Norkūnas, gyveno vienas, žiemą
vasarą avėjo guminiais batais
mirė šlubis Liudvikas Trumpa, jaunas nenorėjo eit
į kariuomenę, buvo įsikalęs į kojos sanarį vinį
mirė Valerka, užsimušė važiuodamas motociklu, dar
matyt kojos pėdsakas ant stulpo
mirė pusbrolis Vidas, mėgo žvejot, kai jį laidojo
per bulviasodį, ežeru plaukė dvi gulbės
mirė sunkumų kilnotojas Valdas, buvo įpratęs
važinėt krovininiais traukiniais, nukrito po
ratais
mirė draugo sūnus, jis gimė negyvas
mirė Dievo sūnus, jis irgi mirė negyvas
mirė ir tie, kurių nepažinojau, su kuriais nesisveikinau
net neįtariau esant
mirė namai ir šventyklos, mirė sėklos ir vaisiai
knygos ir maldos, mirė užuojauta artimui
ir gailestis sau
mirė – viskas svarbu
mirė – nieko nėra reikšmingo

© beim Verlag und beim Autoren
aus: Mirusiųjų (Der Toten)
Vilnius: Baltos Lankos, 1994
Audio production: 2002 Books from Lithuania

Cronaca soggettiva

italienisch

Sono tutti già morti

César Vallejo

 

Morì Julijus, che governava le bestie, i buoi lo incornarono,

un animale ubriaco non ama la gente fuggita dallo stazzo

morì Daktariūnas, lo chiamavano Debesėlis, perché

alimentando la fornace era completamente nero

morì Vytautas Norkūnas, visse solo, d’inverno

e d’estate calzava scarpe di gomma

morì lo zoppo Liudvikas Trumpa, da giovane non volle

fare il militare, s’infilò un chiodo nell’articolazione di una gamba

morì Valerka, sbatté andando in motocicletta,

ancora si vede su un palo la traccia della gamba

morì mio cugino Vidas, amava pescare, quando lo seppellirono

durante la semina delle patate, sul lago galleggiavano due cigni

morì Valdas, il sollevatore di pesi, era abituato

a viaggiare su treni merci, cadde sotto

le rotaie

morì il figlio del mio amico, nacque già morto

morì il figlio di Dio, anche lui morì già morto

morirono anche quelli che non conobbi e mai salutai

perfino non sospettai che esistessero

morirono case e santuari, morirono semi e frutti

libri e preghiere, morì la condoglianza per il prossimo

e la compassione per se stesso

morì e tutto è importante

morì e non c’è nulla che abbia senso

Traduzione: Pietro U. Dini

Siena

litauisch | Sigitas Parulskis

kiekvieną rytą bėgdavau į šalia esančias
kapines, idant
išblaškyčiau pernakt susikaupusias
sapnų nuolaužas ir nemalonų
kvapą, kuris susikaupia burnoje ir
toje kūno vietoje, kur įtariau
slypint sielą

tai keistos kapinės – viename gale
renkasi katalikai, bedieviai, pravoslavai
o kitame – vien tik žydai, nors skaitant
antkapių antraštes sunku patikėti
kad jiems Tora buvo svarbiausi gyvenimo
raštai

vieną dieną kapines perskyrė bjauri
betono blokų siena

aš mėgstu kapines – mirties baimė
skatina ją pažinti kuo intymiau, o ne
bėgti tolyn
bet atsiradus sienai ėmiau vengti
lankytis ten

nesišnekantys mirusieji baisiau
nei vienas kitą smaugiantys gyvieji

© beim Verlag und beim Autoren
aus: Mortui sepulti sint
Vilnius: Baltos Lankos, 1998
Audio production: 2002 Books from Lithuania

La parete

italienisch

ogni mattina correvo al cimitero lì

accanto, per disperdere

mozziconi di sogni accumulati

di notte e un mal’odore

che s’accumula in bocca e

in quel posto del corpo dove sospettavo

che si celasse l’anima

è uno strano cimitero: da una parte

si riuniscono cattolici, atei, ortodossi

e dall’altra solo gli ebrei, seppure leggendo

le scritte sulle lapidi è duro credere

che per loro la Tora sia stata il più importante

scritto della vita

un giorno un brutto muro di blocchi

di cemento separò il cimitero

a me piace il cimitero, la paura della morte

stimola a conoscerla più intimamente e non

a correr via lontano

ma da quando c’è un muro, evito

di trovarmi lì

i morti che non conversano son peggio

dei vivi che si strozzano l’un l’altro

Traduzione: Pietro U. Dini

Metamorfozė

litauisch | Sigitas Parulskis

moteris bėganti stotelėje trumpam
sustojusio autobuso link, skubanti moteris
tąsoma į šalis sunkių ryšulių, nerangi
panaši į karvę, veržiamą balno
išsidraikę plaukai, pro iškirptę sprūstančios
krūtys, klišos, venom išvirtusios blauzdos
baimės iškreiptos lūpos: štai nuvažiuos
transporto priemonė, o ji pavėluos su sunkiais
ryšuliais prie alkūnėm jau ramstomo stalo
nesuspėja
nutrenkia ryšulius
pastebėjusi pašaliečio žvilgsnį
ūmai susidrovi, atsitiesusi ima žiūrėti
kažkur virš melsvai nuteptų alyvų
laukianti
susikaupusi
Pirkėjo motinos provaizdis

© beim Verlag und beim Autoren
aus: Mirusiųjų (Der Toten)
Vilnius: Baltos Lankos, 1994
Audio production: 2002 Books from Lithuania

Metamorfosi

italienisch

una donna che corre verso la fermata

d’un autobus in sosta per poco, la donna s’affretta

e oscilla di lato per il peso dei suoi fagotti, impacciata

simile a una mucca costretta da una sella,

i capelli scarmigliati, coi seni che le escono dallo scollo,

le gambe a ‘O’, i polpacci con le vene varicose,

le labbra distorte dalla paura: ecco che ora parte

il mezzo di trasporto e lei tarda coi pesanti

fagotti al tavolo dove ci si appoggia coi gomiti ++

ormai non ce la fa

sbatte a terra i fagotti

còlto lo sguardo del passante

di colpo s’imbarazza e impettita guarda

oltre i lillà dipinti d’azzurro

e concentrata

aspetta,

prototipo della madre del Cliente

Traduzione: Pietro U. Dini

Guolis

litauisch | Sigitas Parulskis

naktį kažkas ropinėja nuogu jo kūnu
verčia nuolat kasytis, vartytis, skaudžiai
draskyti pilvą, šlaunis ir šakumą
be jokios erotikos krapštyti
glebius lyties organus
ir kai pašokęs, šviesą įžiebęs
jis nuodugniai apžiūri tokį pažįstamą
svetimą kūną
vėl, kaip ir ne kartą anksčiau
nieko neranda, nemato –
jokių vabalų, jokių išpuvusių, žaizdų
kirmėlaičių, tik nejaukiai
išmėtytos patalo įkapės

ir nuo durų nustumtas akmuo

© beim Verlag und beim Autoren
aus: Mortui sepulti sint
Vilnius: Baltos Lankos, 1998
ISBN:
Audio production: 2002 Books from Lithuania

Il giaciglio

italienisch

a notte qualcuno striscia col suo corpo nudo

senza posa è costretto a grattarsi, rigirarsi, graffiarsi

la pancia sino a farsi male, le cosce e l’inguine

a stuzzicarsi senza eros

il sesso flaccido

e poi si leva di scatto, accende un lume

e a fondo allora perlustra un così noto

corpo estraneo

ancora, come più volte prima

non trova nulla, non vede:

nessun insetto, né ferite purulente,

né vermi, solo il sudario

del letto malamente riverso

 

e dalla porta è rimossa la pietra

Traduzione: Pietro U. Dini

Pervertas rytas

litauisch | Sigitas Parulskis

kasdamas iš krosnies pelenus
sukrešėjusius šlako gurvuolius
radau kruviną vinį

šitiek amžių šildausi
tavo kančia

šalta

© beim Verlag und beim Autoren
aus: Mirusiųjų (Der Toten)
Vilnius: Baltos Lankos, 1994
Audio production: 2002 Books from Lithuania

Trafitto un mattino

italienisch

dalla stufa scavai la cenere

raggrumata, i coaguli di scorie

e trovai un chiodo insanguinato

 

così da tanti secoli mi scaldo

alla tua pena

 

fa freddo

Traduzione: Pietro U. Dini

Pasienio zona

litauisch | Antanas A. Jonynas

Ar dar seka mus išardyti radarai
ar stebi mūsų pėdas sniege
seniai nevalyti binoklių stiklai
ledo lytys nuo šalžio gūžiasi smėly
apie ką lekuoja per naktį
nebereikalingi tarnybiniai šunys
paneigdami kažkokį tvarumo dėsnį sušylam
atiduodami savo šilumą vienas kitam
kieti spinduliai traška ant sniego plutos
mes nespėsim į keltą kuris vėl
                        nugramzdins į žemyną
kodėl dabar tavo tokios mėlynos akys
ką jos išduoda kokios tai ligos spindesys
negesinkim šią naktį blyškios šviesos kambary
kai pabusiu matysiu tave užsimerkusią
besišypsančias tavo blakstienas
kur mums skubėti niekur mes nepabėgsim
visada liksim pasienio zonoj
nebijau tiksinčio laikrodžio
vis tiek mes esame laiko inkliuzai

© Antanas A. Jonynas
aus: Krioklys po ledu (Wasserfall im Eis).
Vilnius: Vaga, 1997
Audio production: 2002 Books from Lithuania

Zona di confine

italienisch

Forse c’inseguono ancora i radar smontati

forse osservano le nostre orme sulla neve

i vetri da tempo impolìti dei binocoli

dal freddo affondano nella sabbia lastre di ghiaccio

intorno a cosa scorrazzano nella notte

i cani addestrati ormai non più necessari

negando una qualche legge di persistenza ci scaldiamo

cedendo l’un l’altro il proprio calore

duri raggi crepitano sulla crosta nevosa

non raggiungeremo la chiatta che di nuovo

sprofonderà nel continente

perché ora son così azzurri i tuoi occhi

cosa tradiscono di quale morbo i riflessi

non estinguiamo questa notte in una camera dalla scialba luce

mi ridesterò e vedrò te che gli occhi serri

le tue ciglia sorridenti

dove ci dobbiamo affrettare in nessun luogo sfuggiremo

resteremo sempre nella zona di confine

non temo il ticchettìo dell’orologio

comunque sia noi siamo delle inclusioni nel tempo

Traduzione: Pietro U. Dini

Žaibuojantis ruduo

litauisch | Antanas A. Jonynas

Numetęs savo kruvinus Lapus
ruduo is demonstruoja nuogą Kuna
ir srūva dideli lietaus Lasai
randuotais jo raumenimis
is medžių sausgyslėse krūpčioja jėga
is tvinkčioja Dangaus smilkiniuose
Aistra ir ryžtas o tuo tarpu
Ziema iškarsto patalus vėdintis
ir iš krinta Dangaus lengvi pūkai
lyg žilos pleiskanos nuo rudenio Galvos

© Antanas A. Jonynas
aus: Laiko inkliuzai / Inclusions in Time
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2002
Audio production: 2002 Books from Lithuania

L’autunno lampeggiante

italienisch

Smesse le sue sanguinanti foglie

l’autunno esibisce ancora il suo corpo nudo

e scorrono grandi gocce di pioggia

per i suoi muscoli sfregiati

ancora forza sussulta nei tendini degli alberi

ancora palpitano nelle tempie celesti

passione e risolutezza ma intanto

l’inverno espone le coltri ad arieggiarsi

e cadono dal cielo piume leggere

come candida forfora dal capo dell’autunno

Traduzione: Pietro U. Dini

Narkomanas

litauisch | Antanas A. Jonynas

Alkanas tu valkatų svajonėmis
mieste mano mieste paranojinis
tu dosnus tu gailestingas protarpiais
savo kūdikiams nubudusiems beprotnamiuos

mieste tavo medžiai geria morfijų
nesuprantami jau man akordai jų
girdite dainavimą jų graudųjį
ugnimis jie bėga paskui traukinį

jau nėra manęs ir tų iliuzijų
išblaškytų po platybes rusijų
mieste kokie gūdūs tavo gatvėse
kaukolėmis sugulantys akmenys

mes jau nieko šiam pasauly nepažįstame
niekas nebemoka būti Kristumi
mieste mano mieste paranojinis
tu žiaurus tu vis nuo mūsų tolinies

© Antanas A. Jonynas
aus: Atminties laivas (Die Gedächtnisarche).
Vilnius: Vaga, 1981
Audio production: 2002 Books from Lithuania

Tossicodipendente

italienisch

Famelica di sogni di mendicanti

sei tu o mia città o mia paranoica città

tu generosa tu talora pietosa

coi tuoi neonati ridesti nei nosocomi

 

o città i tuoi alberi suggono morfina

ormai non comprendo i loro accordi

udite voi il loro mesto canto

coi fuochi corrono dietro al treno

 

non sono più là e neanche queste illusioni

disperse nelle vastità delle russie

o città com’è tetro nelle tue strade

coi teschi a giacere come pietre

 

nulla più si conosce a questo mondo

nessuno più che sappia esser Cristo

sei tu o mia città o mia paranoica città

tu crudele tu che da noi vieppiù t’allontani[1]


[1] La città implicità di riferimento è Vilnius, in particolare il senamiestis (centro storico) e il quartiere di Užupis; il componimento fa parte del ciclo Larissa, ed è ispirato alla figura del giovane poeta Rimas Burokas (1953-1980), morto in carcere dov'era stato recluso per «vagabondaggio e attività dannosa alla società [sovietica]».

Traduzione: Pietro U. Dini

Šuliny

litauisch | Antanas A. Jonynas

Kur vakaro miglos plaukus
virš upės vingio išdraiko
skaičiuoja moteris traukinius
kurių jai seniai nebereikia
aprauda duobkasio sielą
numirėlio kūnas išplautas
žvaigždė kaip baugštus padarėlis
nubėga per alavo skliautą

gyvenimas pilnas tikrovės
kaip kibiras šiekštų ir srutų
iš šulinio žvelgia Charonas
klastingomis sukčiaus akutėm
nuo dugno obolą pakėlęs
numoja piktai: “pailsau”
ir apmaudu duobkasio siela
pravirksta iš gailesčio sau

© Antanas A. Jonynas
aus: Laiko inkliuzai / Inclusions in Time.
Vilnius: Lithuanian Writers’ Union Publishers, 2002
Audio production: 2002 Books from Lithuania

Nel pozzo

italienisch

Dove le nebbie della sera i capelli

arruffano sull’ansa del fiume

una donna conta convogli

di cui da tempo più non abbisogna

s’addolora per l’anima del becchino

il corpo slavato del morto

la stella come creaturina paurosa

corre sotto la volta dello stagno

 

la vita è piena di realtà

come un secchio di trucioli e liquami

dal pozzo sbircia fuori Caronte

con occhietti ingannevoli di furfante

dal fondo ha sollevato un obolo

e fa un cenno di stizza: “mi riposo”

l’anima del becchino commossa

scoppia in pianto per pena di se stessa.

Traduzione: Pietro U. Dini

Tuščių namų bliuzas

litauisch | Antanas A. Jonynas

Aš išėjau iš namų ir mano namai tušti
aš išėjau iš namų ir mano namai tušti
o taip,  mano namai kitame pasaulio krašto

ten tarp lango stiklų ant vatos miega stiklo žaislai
ten tarp lango stiklų ant vatos miega stiklo žaislai
o ne, mano namai nebenori manęs įsileist

mano akys klajoja po priemiesčių pilkas gatves
mano akys klajoja po priemiesčių pilkas gatves
o taip, mano namai laukia sugrįžtant tavęs

© Antanas A. Jonynas
aus: Tiltas ir kiti eilėraščiai (Die Brücke und andere Gedichte).
Vilnius: Vaga, 1987
Audio production: 2002 Books from Lithuania

Il blues della casa vuota

italienisch

Uscii di casa e la mia casa è vuota

uscii di casa e la mia casa è vuota

oh sì, la mia casa è all’altra parte del mondo

là fra i vetri della finestra dormono nell’ovatta giocattoli di vetro

là fra i vetri della finestra dormono nell’ovatta giocattoli di vetro

ma no, la mia casa non vuol più lasciarmi entrare

i miei occhi errano per grigie vie di periferia

i miei occhi errano per grigie vie di periferia

e così la mia casa vuota aspetta che tu ritorni

Traduzione: Pietro U. Dini

Tyfurto melodijos

litauisch | Antanas A. Jonynas

Beveik Matisse’as: žydinčios gebenės
vešliai putoja sodriu gašlumu
voratinkliais apėję tuščios menės
prisiminimas klestinčių namų
kur traukdamas tabaką iš kišenės
ir prisikišęs pypkę ant kanapos
rūkydavo poetas žilas senis
kol kambarį užliejęs vyšnios kvapas
nunešdavo jaunystės praeitin
nors juodas vynas iš senų rūsių
iš prosenelių atsargų gausių
jau trenkė geležia pelėsiu ir mirtim
savęs gailėjos nekentė kitų
bent neapykantoj išlikdamas kūrėjas
- galbūt tačiau geriau įsižiūrėjus
portretas tavo ir jame tik tu

metalo mėlynumo juodos kuosos
po ąžuolais ryškiam auksiniam slėny
nelyg bažnytiniam paveiksle: artimuosius
palaidotus dar aname millenium
nusprūdusius į pragarmes sklerozės
nutvieskia retsykiais šviesa pagiežos
ligotu grožiu dvelkteli chaosas
tarp kiautų voverė tarp kaulų driežas
parketas pelenai šlepečių šliūžės
neatsakyti net neatplėšti laiškai
širdis tvarkoj tik su akim kažkaip
kažkaip nepatogus šiandien drabužis
tačiau šlykščiausia tarp visų daiktų
ta nuotrauka tave įsimylėjus
– galbūt ir taip tačiau geriau įsižiūrėjus
portretas tavo ir jame tik tu

© Antanas A. Jonynas
aus: Laiko inkliuzai / Inclusions in Time
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2002
Audio production: 2002 Books from Lithuania

Le melodie di Tiefurt

italienisch

Quasi un Matisse: edere in fiore

spumano lussureggianti con possente lascivia

vuoti saloni percorsi da ragnatele

ricordo di una prospera magione

dove estratto il tabacco dalla tasca

e caricata la pipa sul canapè

soleva fumare un poeta canuto e vecchio

finché l’aroma di ciliegia inondava la stanza

e portava nel passato della gioventù

benché il vino nero delle antiche cantine

dalle riserve copiose degli avi

ormai sapesse di muffa ferrosa e di morte

avuta di sé pietà non sopportò altrui

almeno nell’odio restando creatore:

forse a guardar meglio

quel ritratto è il tuo e in esso sei solo tu

 

tàccole nere d’un metallico bluastro

sottoquercia in una valle color dell’oro chiaro

come fosse un quadro sacro: gli intimi

seppelliti ancora nell’altro millennium

scivolati nell’abisso della sclerosi

illumina talora una luce acrimoniosa

d’una beltà malata àlita il caos

fra gusci uno scoiattolo fra ossa una lucertola

parquet e cenere e tracce di pianelle

irrisposte lettere finanche inaperte

il cuore è a posto ma con gli occhi c’è qualcosa

m’è scomodo l’abito quest’oggi

ma la più schifosa fra tutte le cose

è quella fotografia innamorato di te:

forse, anzi certo, a guardar meglio

quel ritratto è il tuo e in esso sei solo tu

Traduzione: Pietro U. Dini

Pavojingi įsimylėjimai

litauisch | Antanas A. Jonynas

Baltas ir žydras tinklas
viršum visos vokietijos
senatvišku tinguliu
dulkėtus kaulus apraizgęs
perku degalinėj žemėlapį
ir jūros kriauklelių mišinį
po saldžiojo meilės sprogimo
ant plento sutraiškytos
bitėsdios oranžinės

© Antanas A. Jonynas
aus: Laiko inkliuzai / Inclusions in Time
Vilnius: Lithuanian Writers' Union Publishers, 2002
Audio production: 2002 Books from Lithuania

Pericolosi innamoramenti

italienisch

Una bianca rete e azzurrina

stesa sopra tutta la germania

con la pigrizia dell’età anziana

rinvolte le ossa polverose

compro una mappa al distributore di benzina

e un miscuglio di conchiglie marine[1]

dopo la dolce esplosione dell’amore

sulla strada api spiaccicate

e scatole color arancio scuro


Traduzione: Pietro U. Dini

vakar yra rytoj

litauisch | Vladas Braziūnas

aname arklio gyvenime
dirbau žirgu, per šermenis
ankstyvaisiais viduramžiais prūsų
varžybų buvau nuvarytas, dar gyvas duobėn
guldomas kniūbsčias, priekinės kojos
priklaupiamos, paspaudžiamos po krūtinkauliu, trakšt
pirmas ir antras kaklo slanksteliai, akys
saulės laidos kryptimi, kur už jūrių žuvėdai, aukštyn
iškeltas pasturgalis
aname arklio gyvenime
prakaitavau vokiečio šachtoje Banská Štiavnicoj
žiurkinoje tamsoj, apžlibau
vieną naktį, stojus mėnulio
tárpijoms, išvedė kūtėn, paskiau pamažėliais
naktim, tunkant jaunam į pilnatį, leido
ganyklon, akiūkliai platyn, vis platyn, pripratino
aname arklio gyvenime
iš Naugarduko į Wilno atvežęs Mickevičių
klaidžiojau miesto gatvėmis
ant medinių koturnų
numirti – visi į tą mylimą šalį, į Vilnių
dabar vaidenuosi Belmonte
būna kad ir Sereikiškėse
baidausi vagių ir mašinų
ant sprando tampau policininką
tolimo miško spalvos

aname paukščio gyvenime dirbau lakštingala
kalnų ir slėnių mieste prie Dugnojaus, miškais
aptaisyto, girių, laukų Lietuvoj
keldavau šienpjovius
aname paukščio gyvenime
visą vos temusią naktį iš gegužės į birželį
ėjau iš proto, visą Bratislavos naktį
ėjau lenktynių su vakaro
paskiau ir su ryto paukščiais, visus
juos užtrenkdamas, ryto pasiutus
gegutė vis tiek užklupo poetą nuogintelį
eurocentai kišenėj, kišenė kitam kambary
lieka meilė, mirtis ir rekrūtai
pats užkukuosi

aname poeto gyvenime
pastebėjau, kad visos prancūzės, važiuojam
gulim ar skrendam, – migdo mane, vos šalia
kad nereikėtų kalbėtis
žodžiais ar rankom, ar pirštų
karštų pagalvėlėm, ar lūpų
kraščiukais, sapnuoju uždaroje erdvėje


Banská Štiavnica–Bratislava–Vilnius, 2003.VI.1–IX.25

© Vladas Braziūnas
aus: unpublished
Audio production: 2006 Books from Lithuania

ieri è domani

italienisch

nell’altra mia vita, di cavallo,

fui un destriero durante un funerale

nell’alto medioevo fui sfiancato nei tornei

dei Prussiani e ancor vivo gettato in una fossa

prono, ripiegate le zampe anteriori

a premere sullo sterno, crac, saltarono la prima

e la seconda vertebra del collo, gli occhi

verso dove cala il sole, verso gli ittiofagi d’oltre mare,

la groppa in alto levata

nell’altra mia vita di cavallo

sudai nella miniera di un tedesco a Banská Štiavnica

nel buio di una topaia, divenni cieco

una notte sotto la luna nuova,

mi condussero in scuderia e poi poco a poco

nottetempo, sotto la luna che cresceva piena, mi lasciarono

pascolare e gli occhi sempre più s’abituarono

nell’altra mia vita di cavallo

da Naugardukas a Wilno montai Mickiewicz

vagai nelle vie della città

su coturni di legno

per morire tornavano tutti nella terra amata, a Vilnius

ora mi rivelo nella zona di Belmontas                                               

mi capita anche a Sereikiškės                 

temo ladri e automobili

sulla groppa porto un poliziotto

color del bosco lontano

 

nell’altra mia vita, di uccello, fui usignuolo

in una città di colli e valli presso il Danubio,

circondato da boschi e nella Lituania dei campi

e delle foreste svegliavo le falciatrici di fieno 

nell’altra mia vita di uccello

l’intera notte chiara da maggio a giugno

uscivo di senno, tutta la notte di Bratislava

gareggiai con quelli della sera

e poi con gli uccelli del mattino,

sbaragliandoli tutti, un rabbioso cuculo

del mattino però sorprese il poeta nudo

centesimi d’euro in tasca, la tasca nella stanza accanto,

rimangono l’amore, la morte e le reclute

tu stesso farai cucù

 

nell’altra mia vita di poeta

notai che tutte le francesi, che si viaggi

in cuccetta o in volo, mi cullavano, giusto accanto,

senza bisogno di parlarci,

con le parole o con le mani, o con la punta

delle dita ardenti, o con la punta delle labbra,

sogno in uno spazio rinserrato

 

[Banská Štiavnica – Bratislava – Vilnius, 1-12 giugno 2003]

Traduzione: Pietro U. Dini

[šviesi naktis, šilta ir švelni...]

litauisch | Vladas Braziūnas

šviesi naktis, šilta ir švelni tarytum vidinė tavo šlaunų pusė,
tą rytą prasnūsi, dieną prabusi, nakty miegūsta prabūsi per
pusę su manimi, už langų pustys kaip ir pustė, gūsiais, už
langų šalnų delnai šalti lyti baltą obelų odą, plyti sodas pus-
tuštis per platų užmatomą plotą, džiausto baltai išvelėtas
paklodžių drobes mirusios motinos, sunkios ir lėtos, gėlėtos
jų suknios, retai besapnuojamos, šnera
švelnioji, mano švelnioji, man dovanoji mane, silpną ir švarų


2002.I.7

© Vladas Braziūnas
aus: būtasis nebaigtinis / imparfait
Vilnius: Petro ofsetas , 2003
Audio production: 2006 Books from Lithuania

[Notte chiara, calda e tenera]

italienisch

Notte chiara, calda e tenera come il tuo interno coscia,

quel mattino pisolerai, ti ridesterai col giorno e a notte

sonnacchierai a mezzo con me, oltre i vetri come sempre

turbinerà, a raffiche, oltre i vetri mani fredde per la gelata

toccano la pelle bianca dei meli, s’amplia il giardino semi- 

vuoto a perdita d’occhio, stendono il bucato di lenzuola

di tela le madri morte, pesanti e lente, le loro vesti a fiori,

che di rado ancora appaiono in sogno, frusciano

o cara, o mia cara, tu mi ridoni me stesso, debole e terso

 

 

[Fabijoniškės, 7 gennaio 2002]

Traduzione: Pietro U. Dini

iš neparašytų karo kronikų

litauisch | Eugenijus Ališanka

ėjau paskui vežimą
achilo sausgyslės įtemptos kaip stygos
grojo atsitraukimo maršą
kardas iškandžiotais dantimis
braukė per akmenis kibirkščiavo
nebuvau paskutinis už nugaros
gurguolė driekės iki horizonto
kur liepsnojo raudona saulėlydžio saulė
mūšis buvo vienas iš daugelio
nežinau net kam šįkart nesėkmingai
mėginom primesti naująjį
gyvenimo būdą pats jau seniai
atsikračiau šio žalingo įpročio
esu pakankamai geras kareivis
vykdau įsakymus tiesą sakant
seniai nesu skaitęs nė vieno iš tų
kurių vardai surašyti metraščiuos
dažniau pagalvoju gal jų ir nėra
vaizduotė iš dailiųjų menų
persimetė į vyriškus užsiėmimus
kartais pagalvoju gal ir priešas ne tas
gal ne mūsų gal net ne priešas
gal tik suklumpu ant molio gurvuolio
prasimušu galvą į durų staktą
ir kliedžiu po to per naktis
apie dievo vietininką žemėje
žmogaus vietininkus danguje
vis pasvajoju apie šiltesnę vietą
kur nors kurijoj ar kanceliarijoj
rašyti užuojautas kareivių motinoms
išrašinėti sveikatos pažymas
nors žinau kuo baigias toks gyvenimas
vilkausi vidury savo amžiaus
už nugaros degė nežmogiška pašvaistė
prieš akis plytėjo neužkariautos žemės
buvo gražiausias metų laikas ruduo

© Vaga
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania

da cronache di guerra non scritte

italienisch

andavo dietro al carro

i tendini d’achille tesi come corde

suonavano la ritirata

una spada coi denti smozzati

scozzò la pietra schizzarono scintille

non ero l’ultimo dietro di me

una colonna s’allungava fino all’orizzonte

dove fiammeggiava il sole rosso del tramonto

la battaglia fu una delle tante

non so neanche a chi stavolta cercammo

invano d’imporre un nuovo modo

di vita io stesso da tempo m’ero

liberato di questa dannosa abitudine

sono un soldato abbastanza bravo

eseguo gli ordini a dire il vero

da tempo non ho letto nessuno di quelli

i cui nomi sono scritti nelle cronache

più spesso penso che forse non esistono

la fantasia dalle belle arti

si è spostata alle imprese virili

a volte penso che anche il nemico non sia quello

forse non è il nostro magari neanche nemico

forse soltanto sdrucciolo su un grumo d’argilla

sbatto la testa sullo stipite della porta

e poi vaneggio attraverso le notti

sul rappresentante di dio sulla terra

sui rappresentanti dell’uomo in cielo

sempre sogno un posto più caldo

un qualche dove o un ufficio

per inviare condoglianze alle madri dei soldati

preparare attestati di sana e robusta costituzione

anche se so come finisce questa vita

mi trascinai nel mezzo dei miei anni

alle mie spalle bruciava un barbaglio inumano

davanti agli occhi le terre inconquise

era la più bella stagione dell'anno l'autunno.

Traduzione: Pietro U. Dini

iš rašytojo istorijos

litauisch | Eugenijus Ališanka

nešiojau laiškus
dažniausiai pats parašydavau
ant herbinio popieriaus
sulankstydavau į trikampį
be jokio voko
užrašydavau tik atgalinį adresą
niekas ir nesitikėjo daugiau
gauna ir verkia tuo metu
tyliai smunku pro duris
dažniausiai pataikydavau
vieno sūnus fronto apkasuos
kito dukra pasileidus
trečio katė pabėgo iš namų
ketvirtas toks vienišas
kad vis tikis nors ir kokios
nelaimės žemės drebėjimo
avarijos greitkely vis tikis
kad ten galėjo būti ir jo artimieji
išmokau nedaugžodžiauti
jus ištiko nelaimė užjaučiame
jūsų ištikimas toliau neįskaitoma
rašalo dėmė ar apsvilęs kampas
tapau artimu bičiuliu
kvietės prie stalo arbatai
dovanodavo kokią kepurę ar
vilnones kojines
pagaliau pasijutau žmogumi
kuriam nesvetimas svetimas skausmas

© Vaga
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania

dalla storia di uno scrittore

italienisch

portavo lettere

spesso io stesso ne scrivevo

su carta intestata

e le piegavo a triangolo

senza busta

scrivevo solo il mittente

nessuno si aspettava di più

ricevono e piangono intanto

silenzioso sguscio attraverso la porta

più spesso facevo centro

il figlio di uno è in una trincea sul fronte

la figlia d’un altro è una depravata

la gatta d’un terzo è scappata di casa

il quarto è talmente solitario

che a ogni disastro terremoto

incidente d’auto lui sempre s’aspetta

che là potevano esserci suoi parenti

imparai a non parlar tanto

le è capitata una disgrazia condoglianze

suo devotissimo oltre una illeggibile

macchia d’inchiostro o angolo bruciacchiato

divenni amico intimo

m’invitavano al tavolo del tè

mi regalavano un qualche berretto

o delle calze di lana

finalmente mi sentii un essere umano

cui non è estranea di estranei la pena

Traduzione: Pietro U. Dini

iš šachmatų istorijos

litauisch | Eugenijus Ališanka

iš nuobodulio stumdžiau šachmatų figūrėles
kaip ir visada iš pradžių atsainiai
atseit žaidimas nieko rimto
bet kai pajudinau karalių
supratau kad padariau svarbiausią
rokiruotę gyvenime
palikau namus išėjau į mūšio lauką
nepridengtas bičiulių
supratau kokią klaidą dariau
nesirūpindamas pėstininkais
atseit tik pėstininkai nedaug reiškiantys
patrankų mėsa
nuo jūros tvoskė sūrus vėjas
atnešdamas dejones ir riksmus
žirgai klupo ant aštrių kalbos akmenų
dramblio kaulo bokštai dar puoselėjo
grynosios minties viltį bet žinojau jie neįžengs
į naujas teritorijas taip ir liks vieniši
apsupti neišmanėlių ordos
rikiai turėjo judėjimo laisvę
todėl daugiausiai rizikavo
juos mirtis ištikdavo viršijus greitį
jie buvo mano alter ego
tiesa karalienė jos man buvo
gaila labiausiai visad ištikimai
gynė mano silpnąsias vietas pridengdavo
nuo tolimiausių pavojų užkirsdavo kelią
juodajai karalienei viena ji nebegalėjo
apginti manęs nuo žaidimo aistros
man grėsė ne mirtis nuo išdaviko rankos
ar dėl klaidingo žodžio
manęs laukė paprasčiausias matas

© Vaga
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania

dalla storia degli scacchi

italienisch

svogliato spingevo i pezzi degli scacchi

come sempre dapprima incurante

come se non fosse un gioco serio

ma quando mossi il re

compresi d’aver compiuto l’arrocco

più importante in vita mia

lasciai la casa e uscii nel campo di battaglia

senza amici a coprirmi

compresi quale errore avevo commesso

a non curarmi dei pedoni

quasi fossero insignificanti

carne da cannone

dal mare infuriava un vento salato

recava lamenti e grida

destrieri incespicarono sull’aguzze pietre della lingua

eburnei campanili coltivavano ancora

la speranza d’un pensiero puro ma seppi

che non sarebbero entrati

nei nuovi territori e così resteranno solitari

circondati da un’orda d’incompetenti

gli alfieri ebbero libertà di movimento

ed essi rischiarono di più

la morte li colpiva superata la velocità

erano essi il mio alter ego

invero la regina avevo soprattutto

pena di lei sempre fedele

difese i miei punti deboli: protesse

dai più remoti pericoli ostacolò il cammino

alla regina nera ma lei sola non poté più

difendermi dalla passione del gioco

non morte per mano traditrice mi minacciò

né per mendace parola:

m’attese lo scacco matto più banale


Traduzione: Pietro U. Dini

iš archeologų gyvenimo

litauisch | Eugenijus Ališanka

kasinėjom ilgai
kastuvai grimzdo giliai į smėlį
jokio garso keliančio virpulį
jokio vaizduotės sprogimo
žinojom čia būta miesto
čia kirtos pirklių ir nomadų keliai
žemėlapyje aiškiai matyti
monetos su imperatorių profiliais
vyskupų karūnos maro sugraužti
kaulai ir kitas muziejinis šlamštas
mūsų nedomino turėjom kitą užduotį
reikėjo patvirtinti dievo mirties versiją
čia jo kelionės linija nutrūko
sprendžiant pagal vienos sektos apokrifus
jo kūrybos ženklus matėm visur
medžiai atkartojo lapų formas
aiškiai jo ranka vedžiojo po ledo
paveikslus ant ežerų jis ne kas kitas
sugalvojo hegzametrą
visur ryškios linijos bylojančios
apie nesugadintą skonį
gal pernelyg klasikinį
tačiau teikiantį saugumo jausmą
to dievas akivaizdžiai ir siekė
tokio tobulybės kūrėjo
ir mirtis turėjo būti tobula
taisyklingas daiktas giliausios prasmės
nušlifuotas kristalas tik tokią jo mirtį ir įsivaizdavom
apie jį tik ir kalbėjom rūkydami per pertraukas
tarp lauko darbų nors nė vienas nedrįso
paklausti kas bus toliau kai surasime
oficialūs analai tvirtino kad to daikto
reikia ieškoti danguje
iš tiesų tik mėgino suklaidinti
nukreipti nuo tikrojo kelio
kiekvienoj religijoj netrūksta egoizmo
vadinamojo ezoterinio mokymo
mūsų pasirinktas kelias buvo žemiškas
jautėme kad esame teisūs
kad esam netoli mirties

© Vaga
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania

dalla vita degli archeologi

italienisch

scavammo a lungo

le vanghe affondarono fonde nella sabbia

nessun suono che provocasse un fremito

nessun scoppio della fantasia

sapevamo: qui fu una città

qui s’incrociarono le vie di nomadi e mercanti

sulla mappa si vedono bene

monete con i profili d’imperatori

mitre vescovili rosicchiate dalla peste

ossa e altro ciarpame da museo

non ci interessavano altro era il nostro compito:

confermare la versione della morte di dio

a giudicare dagli apocrifi d’una setta

qui s’interrompeva la linea del suo viaggio

ovunque scorgemmo segni della sua creazione

gli alberi ripetevano le forme delle foglie

la sua mano condusse chiaramente sotto il ghiaccio

i quadri sui laghi solo lui e non altri

inventò l’esametro

ovunque chiare linee che parlano

di un gusto incorrotto

forse anche troppo classico

eppure evoca un sentimento di sicurezza

proprio come intese iddio

anche la morte del creatore di quella

perfezione doveva esser perfetta

oggetto regolare di profondissimo senso

un levigato cristallo solo così ci figuravamo la sua morte

di lui parlavamo solo fumando negli intervalli

dei lavori nei campi ma nessuno osò

chiedere cosa sarebbe di poi quando avremmo trovato

gli annali ufficiali confermarono che quell’oggetto

occorreva cercarlo nei cieli

invero tentarono solo di imbrogliarci

distoglierci dalla retta via

in nessuna religione manca l’egoismo

del cosiddetto insegnamento esoterico

il percorso da noi scelto fu terreno

sentimmo di esser nel giusto

di esser dalla morte non più lontano


Traduzione: Pietro U. Dini

iš tikėjimo istorijos

litauisch | Eugenijus Ališanka

baltramiejaus naktį slėpiaus šieno kaugėj
nebuvau kito tikėjimo neturėjau nuomonės
tokie aišku baisiausi nei dievo malonės
gali tikėtis nei indulgencijų pirktis
dažniausiai sukas prie ūkio šeria
gyvulius grėbia šieną arba dirba
raštinėj laiškus klijuoja liežuviu
nesudegiau nes įvykiai mat sukos
apie turgaus aikštę prie bažnyčios
fakelais pasišviesdami teisieji šoko
švento vito šokį netikėliai kraujavo verkė
kaip visada jų mažiau vėjas pagavęs liepsną
plaikstės stogais buvo gražu kaip vėlinių
vėlų vakarą ant kapų revoliucija praūžė
per vieną naktį gal man taip pasirodė
gal praėjo koks pusšimtis metų
gal teisieji suseno ir užleido vietą
vaikams tie vis tiek kitokie kaip visada
oksfordus ir monmartrus pabaigę
tėvų tikėjimą gerbia bet patys jau ne
išlindau iš šieno kaugės ryte
lyg ir naujo tikėjimo kvapas ore
gal pasirodė gal tik degėsiai kaip žinia
jų kvapas apleidžia namus paskutinis

© Vaga
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania

dalla storia della fede

italienisch

la notte di san bartolomeo mi nascosi sotto al fieno

non ero di altra fede né avevo nessuna opinione

quelli certo sono i peggiori e non possono attendersi

né la grazia di dio né di comprarsi le indulgenze

più spesso si aggirano nel podere rigovernano

gli animali rastrellano il fieno o lavorano

in ufficio incollano lettere con la lingua

non finii bruciato poiché i fatti avvennero

nella piazza del mercato vicino alla chiesa

illuminandosi con le fiaccole i giusti eseguirono

il ballo di san vito gli infedeli sanguinavano lamentavano

come sempre d’esser in meno il vento afferrò una fiamma

la agitò sopra i tetti fu bello come nella notte dei morti

al cimitero la rivoluzione passò

in una notte o forse a me sembrò così

forse trascorse mezzo secolo

forse i giusti invecchiarono e lasciarono spazio

ai loro figli quelli son comunque diversi come sempre

hanno studiato a oxford e a monmartre

la fede dei padri la rispettano ma loro ormai no

sbucai dal mucchio di fieno al mattino

nell’aria c’era un aroma di nuova fede

forse mi sembrò forse erano solo resti fumanti

il loro aroma com’è noto abbandona le case per ultimo

Traduzione: Pietro U. Dini

iš kavinės istorijos

litauisch | Eugenijus Ališanka

paseno mano bičiuliai
homeras po antros taurės
pasakoja tas pačias istorijas
apie tarnybą sovietų kariuomenėj
juodosios jūros laivyne
gabenę kažkokį radioaktyvų krovinį
vos karo nesukėlę bet viskas baigęsi
sėkmingai ir vis kartoja cherzez la famme
dante irgi geras nebeskiria kas jau miręs
kas dar ne visus prie stalo siunčia
rusiškais keiksmažodžiais
ne ką geresnis ir aš
alzheimerį apsikabinęs aiškinu į ausį
apie dievo kaulus pelenus vis kauštu
tada pradedu šokti su elena
kažkoks odisėjas sukelia muštynes
traukiamės iš šito pragaro po vieną
maniau kad bičiuliai
visi už vieną pasirodo poetai
kiekvienas su savo pomirtinio gyvenimo vizija

© Vaga
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania

dalla storia di un caffè

italienisch

invecchiarono gli amici miei

omero al secondo bicchiere

racconta le solite storie

sulla leva nell’esercito sovietico

nella flotta del mar nero

trasportando un qualche carico radioattivo

che per poco non provocò una guerra ma tutto finì

bene e ripete sempre cherchez la femme

buono anche dante a non distinguere chi è già morto

da chi ancora no dal tavolo ce li spedisce tutti

con bestemmie russe

neanch’io son migliore

abbracciato all’alzheimer discetto in un orecchio

sulle ossa di dio sulle ceneri vieppiù m’ubriaco

allora comincio a ballare con elena

un qualche ulisse provoca una rissa

ce la filiamo da quest’inferno a uno a uno

credevo che gli amici

tutti per uno apparissero poeti

ognuno con la sua visione d’oltremondana vita

Traduzione: Pietro U. Dini

iš metamorfozių istorijos

litauisch | Eugenijus Ališanka

turėjai suprasti tavo vieta po vandeniu
tarp bespalvių žolių
vos įžiūrimų iš valties
tarp nebylių ežero žuvų
kur minkščiausias patalas yra dumblas
o geriausi sapnai yra lietaus lašų ratilai
ežero paviršiuje
turėjai suprasti eugenijau
gyvenimas ir mirtis yra susisiekiantys indai
kelionė prasideda ten kur baigias deguonis
turėjai daug ką turėjai
dabar nebegrįši į peleno miestą
ir nepasakysi atsiprašau
norėjau kaip neronas pasigrožėti
liepsnų kolonom virš amžinojo miesto
seniai užmirštas tavo vardą uždraudė
skelbti netgi bulvariniuose laikraščiuose
negi tikėjais daugiau
už aistrą už kiekvieną ekstazės akimirką
moki pagal naktinį tarifą
o naktis šioje šalyje yra nepakaltinama
tavo vieta tarp tų kurie taip ir neišmoko
kvėpuoti plaučiais
kurie atsiaugino veidrodinius žvynus
ir vartos drumstam sapne
tavo vieta žiemą vasarą po ledu
kad ir po kokiu plonu kad ir
po visai nesančiu

© Vaga
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania

dalla storia delle metamorfosi

italienisch

avresti dovuto intendere il tuo posto sotto l’acqua

fra alghe incolori

dalla barca appena visibili

fra i muti pesci del lago

dove il limo è il più morbido giaciglio

e i migliori sogni i cerchi delle gocce di pioggia

sulla superficie del lago

avresti dovuto intendere o eugenio

vita e morte sono vasi comunicanti

il viaggio incomincia là dove finisce l’ossigeno

avesti tanto di ciò che avesti

ora non ritornerai nella città di cenere

e non dirai chiedo scusa

volevo come nerone deliziarmi

delle colonne di fiamme sulla città eterna

il tuo nome è da tempo obliato proibito

perfino pubblicarlo nei giornali scandalistici

come se ti fossi aspettato di più

per la passione per ogni attimo d’estasi

paghi secondo tariffa notturna

ma la notte in questo paese non è imputabile

il tuo posto fra quelli che neanche così

imparano a respirare coi polmoni

che si fecero ricrescere squame di specchio

e si rivoltolano in un torbido sogno

il tuo posto d’inverno o d’estate è sotto il ghiaccio

foss’anche sotto quello sottile foss’anche

sotto quello che non c’è affatto

Traduzione: Pietro U. Dini

1986 balandžio 26

litauisch | Eugenijus Ališanka

išdarinėta žuvis be pienių be žvynų be galvos
ant prekystalio kalvarijų turguj varvino syvus
vienintelė tokia per visą turgų
diena kaip reta šilta pasitaikė
černobylio saulutė smaili varsto
jaunų mergaičių blauzdas
merktis verčia o taip gražu
kaip šiandien pamenu
pirkau tą žuvį vestuvėms
savo kieno gi dar
tris dienas ją valgėm
užsigerdami žiguliniu
po trylikos metų agonijos meilės
būčiau žinojęs žuvim pavirsiu
po mirties į žuvų dangų eisiu
baltijos jūroj ties šventąja
toks visai nešventas nuo radiacijos
kiek didesnis nei vidutinis karosas
permatomais kaulais
didelėm akim ir pilna burna
tavo istorijos

© Vaga
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania

26 aprile 1986

italienisch

un pesce sventrato senza uova squame senza testa

su un banchetto al mercato di kalvarija[1] perdeva linfe

l’unico così in tutto il mercato

una giornata calda come poche

il pungente solicello di černobyl

pizzica avido i polpacci di giovani donne

spinge a chiuder gli occhi oh che bello

me ne ricordo come fosse oggi

comprai quel pesce per le nozze

le mie e di chi altri se no

per tre giorni ne mangiammo

e ci bevemmo sopra della birra žigulis[2]

dopo tredici anni di agonia d’amore

avrei saputo che diventerò un pesce

dopo morto salirò nel cielo dei pesci

nel mar baltico presso šventoji[3]

così per nulla santo per le radiazioni

un po’ più grande di un carassio medio

con le lische trasparenti

gli occhi grandi e la bocca piena

della tua storia



[1] Kalvarija, via di Vilnius e sede di un importante mercato cittadino.

[2] Marca di birra, dal nome di un marchio automobilistico d’epoca sovietica.

[3] Šventoji, letteralmente ‘la Santa’, è una località marina sul Mar Baltico; il toponimo permette il gioco di parole con il verso successivo.


Traduzione: Pietro U. Dini

tapatybės krizė

litauisch | Eugenijus Ališanka

kuo būčiau jeigu būčiau iš tiesų
ne taip kaip dabar žmogus
nežinia kokio tikėjimo galva sau
dievas sau liežuvis iš kalbos lopinių
būčiau tolimųjų reisų vairuotojas
bet ką valgyčiau bet ką galvočiau
bet kur miegočiau su bet kuo
pro šalį plauktų vaizdai nesiskųsčiau
upely ar sniego pusny pasitrinčiau
tepaluotas rankas jokių feminizmų
patriarchalinės daugpatystės šalininkas
tebūnie ir vienai nakčiai
skaityčiau keturis ratus
jokių sapnų jokių pasąmonės išsišokimų
inteligentiškų dejonių apie būties prasmę
niekam nelikčiau skolingas ir man niekas
pervažiuočiau per gyvenimą europą treileriu
ir pašvilpkit

© Vaga
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania

crisi d’identità

italienisch

cosa sarei se fossi davvero

non così come ora essere umano

è ignoto di quale fede una testa per sé

dio per sé una lingua da rattoppi di linguaggio

sarei un camionista di viaggi lontani

uguale cosa mangiassi uguale cosa pensassi

ovunque dormirei con chiunque

mi fluirebbero immagini accanto non mi lamenterei

in un ruscello o nella neve mi sfregherei

le mani oliose nessun femminismo

sostenitore di patriarcale poliginia

fosse anche per una notte

leggerei quattro ruote

di nessun sogno di nessun inconscio sussulto

né di lamenti intellettuali sul senso dell’essere

a nessuno sarei debitore e nessuno a me

traverserei la vita e l’europa su un camion

e di me infischiatevene

Traduzione: Pietro U. Dini

iš vyno istorijos

litauisch | Eugenijus Ališanka

brendau lėtai
užraugtas iš gerų uogų ne vynuogių
iš vietinio genetinio fondo
iš daržų kuriuose kadaise
paties tamerlano arklys patręšė žemę
šaltai laikė per arti lango
prisižiūrėjau gyvenimo
išmokau keisti spalvą net naktį
niekas negalėjo pasakyti ar jau
tėvas perliedavo retai
turėjau daug laiko
fermentuotis savose sultyse
kartais iki rūgštumo akyse
taip ir nesubrendau
vis dar pūkščiu vis iššoka paviršiun
didelis oro burbulas
pačiam baisu kad nenueičiau actu
ką pasakysiu paskutiniojo šėlsmo dieną
kai ateis dionisas ir paklaus kas esi

© Vaga
aus: iš neparašytų istorijų
Vilnius: Vaga, 2002
Audio production: Books from Lithuania

dalla storia del vino

italienisch

maturai a lungo

fermentato da buone bacche non dell’uva

dal fondo genetico locale

dagli orti in cui in altro tempo

il cavallo del tameralno concimò la terra

tenuto fresco troppo vicino alla finestra

ho visto molte cose della vita

imparai a mutare i miei colori anche di notte

nessuno che potesse dire se ero pronto

il padre mi toccava di rado

avevo molto tempo

per fermentare nei miei succhi

a volte fino a venirmi acidità negli occhi

e così non maturai

ancor sempre gorgoglio e mi sale in superficie

una grande bolla d’aria

temo di farmi aceto

cosa dirò nel giorno dell’ultima baldoria

quando giungerà dioniso e chiederà chi sei 

Traduzione: Pietro U. Dini

Antrasis atėjimas

litauisch | Gintaras Grajauskas

tai iš tiesų buvo jis – tikras ir neabejotinas,
be jokių atestavimų. Važiavo auksinėj karietoj,
kinkytoj ketvertu baltų žirgų, organizacinio
komiteto išprašytoj iš atsivertėlio

milijonieriaus. Tikras ir vienintelis, kiek sutrikusiai
besišypsantis pro karietos langą, žvelgiantis
į visus ir į nieką. Minia žygiavo iš paskos,
stovėjo abipus ant šaligatvių, laiptų baliustradų,

vaikėzai mojo iš medžių, tyčia krisdami
ant asfalto, vis dar negalėdami patikėti,
jog nebeskauda ir jau, matyt, niekada
neskaudės. Kareiviai saliutavo salvėmis

iš dabar jau nereikalingų ginklų, ministrai
rinkosi į paskutinį iškilmingą posėdį, juokas
ir džiūgavimai liejos gatve pirmyn, šūksniai
ir valiavimai, pagaliau, pagaliau, sveiki sulaukę,

ir tik įdėmiai įsižiūrėjus iš kai kurių
judesių, iš trumpų ir keistų susižvalgymų
galima buvo suvokti, ką jaučia minia:
stačiai alpsta iš baimės ir neapykantos.

© Gintaras Grajauskas
aus: Kaulinė dūdelė (Knochenflöte)
Vilnius: Vaga, 1999
Audio production: 2002 Books from Lithuania

la seconda venuta

italienisch

era davvero lui, autentico e indubbio, 

senza nessun controllo. Su una carrozza dorata 

viaggiava, tirata da quattro cavalli bianchi,  

che il comitato organizzativo richiese a un milionario 

 

convertito. Autentico e unico, imbarazzato appena 

sorrideva dalla finestra della carrozza, e guardava 

tutti e nulla. Lo seguiva dietro la folla, stette 

ritto sui due marciapiedi e alle balaustre dei gradini, 

 

lo salutavano dagli alberi ragazzotti che apposta 

ricadevano sull’asfalto, senza ancora poter credere 

che più non duole e ormai non farà male mai più. 

I militari lo salutarono con salve di armi 

 

ormai inutili, i ministri si riunirono 

in un’ultima seduta solenne, risa 

e giubilo si riversarono nella via, urla, 

evviva e urrà, e infine, alla fine, auguri 

 

e soltanto a scrutare bene, da certi 

moti, da brevi e strane occhiate fu possibile 

percepire cosa avvertisse la folla: 

invero sveniva per odio e per paura.

Traduzione: Pietro U. Dini

Tai jis

litauisch | Gintaras Grajauskas

tai jis iš tavo arbatos ištraukia citriną
tai jis pagraužia tavajam stalui kojas
tai jis junginėja šviesas, vaikšto ir
spragsi pirštais

jis mėčioja iki lubų tavo vaikus
skambina draugams ketvirtą valandą ryto
paskui trenkia į sieną butelį ir
myža į kriauklę

jis ateistas iš prigimties, jis dievo bausmė
jis tavo inkvizitorius ir saldusis kerštas
jis miega su tavo moterim ir miega
ramiai kaip kūdikis

jis ateina ir išeina kada panorėjęs
jis tyčia nesako tau kelinta valanda
jis juokiasi iš tavęs, juokiasi net
susiriesdamas

jis dažo tavo citriną į cukrų ir kramto
žiūri į akis ir sako: „kada nors tave nužudysiu“
žiūri, linguoja
tavo galvą ir šiepiasi.

© Gintaras Grajauskas
aus: Kaulinė dūdelė (Knochenflöte)
Vilnius: Vaga, 1999
Audio production: 2002 Books from Lithuania

lui è così

italienisch

è lui che tira fuori il limone dal tuo tè 

è lui che rosicchia i gambi del tuo tavolo 

è lui che accende e spenge le luci, cammina 

                                                                e schiocca le dita 

 

lui lancia i tuoi bimbi verso il soffitto 

telefona agli amici alle quattro del mattino 

poi rompe nel muro una bottiglia e 

                                                                piscia nell’acquaio 

 

è un ateo di natura, è una punizione divina 

è il tuo inquisitore e una dolce vendetta 

dorme con la tua donna e dorme quieto 

                                                                come un neonato 

 

lui viene e se ne va come gli gira 

lui di proposito non ti dice che ora è 

lui ride di te, ride e ride a 

                                                                crepapelle 

 

lui intinge il tuo limone nello zucchero e mastica 

guarda negli occhi e dice: «un giorno ti ucciderò» 

guarda, dondola                 

                                                                la tua testa e ghigna.

Traduzione: Pietro U. Dini

Mažasis Buda

litauisch | Gintaras Grajauskas

visada taip:
nei iš šio nei iš to
jie ima rėkti

paskui lyg susitaiko su kažkuo

nutyla ir žiūri į skirtingus kampus
ilgai, kol vėl nei iš šio, nei iš to
kaip pradės

as tada imu ir pasakau
kas ant seilės užėjo, bet garsiai:
rytoj bus debesuota
su pragiedruliais!

(jie abstulbsta: sužiūra vienas
į kitą: beprotnamis, sako kažkuris)

o ką aš daugiau galiu, aš,
66-ųjų metų laidos portatyvinis
radijo imtuvėlis.

© Gintaras Grajauskas
aus: unveröffentlichtem Manuskript / not published
Audio production: 2002 Books from Lithuania

il piccolo Budda

italienisch

è sempre così: 

senza ragione né perché 

prendono a urlare 

 

poi sembrano riconciliarsi con qualcosa 

 

tacciono e guardano in tutti gli angoli 

a lungo, finché ancora senza motivo apparente 

ricominceranno 

 

io allora prendo e dico 

quel che mi sale alla bocca, ma forte: 

domani sarà nuvolo 

con schiarite! 

 

(stupefatti, si guardano: 

è un manicomio, uno dice) 

 

e cos’altro posso io, 

piccolo radio ricevitore 

portatile edizione del ’66?

Traduzione: Pietro U. Dini

[statau barikadą]

litauisch | Gintaras Grajauskas

statau barikadą
aplink save

sustumiu spintą, lovą
pargriaunu šaldytuvą

jie atsiunčia derybininką
picų pardavėją

priešintis beprasmiška, sako jis

priešintis beprasmiška, sutinku

jis išeina kaip nugalėtojas
palikęs picą su krabais

ateina paštininkas: štai jums
registruotas laiškas, pasirašykite

pasirašau, abu šypsomės
priešintis beprasmiška, sako laiškas

nesiginčiju, mandagiai sutinku:
nėra nė mažiausios vilties

tada ateina mormonas - ar tu žinai
dieviškąjį planą, klausia mormonas

žinau, priešintis beprasmiška,
sakau aš, mormonas numurma laiptais

tobulinu barikadą: plyšius užkamšau
senais laikraščiais ir kramtomąja guma

skambina vėl į duris, ir vėl

už durų picų pardavėjas
mormonas ir paštininkas

ko gi dar, klausiu aš

buvote teisus, sako jie, priešintis
beprasmiška, ir nėra nė mažiausios vilties

todėl esame vienoj
barikadų pusėje

© Gintaras Grajauskas
aus: unveröffentlichtem Manuskript / not published
Audio production: 2002 Books from Lithuania

[edifico una barricata]

italienisch

edifico una barricata 

intorno a me 

 

spingo l’armadio, il letto 

rovescio il frigorifero 

 

loro inviano un negoziatore 

il venditore di pizze 

 

opporsi è inutile, dice quello 

 

opporsi è inutile, convengo 

 

quello esce come un vincitore 

lasciata la pizza alla polpa di granchio 

 

arriva il postino: c’è per lei 

una raccomandata, firmi qua 

 

firmo, entrambi sorridiamo 

opporsi è inutile, dice la lettera 

 

non discuto, convengo gentilmente: 

non c’è neanche la più piccola speranza 

 

allora arriva un mormone: conosci tu 

il disegno divino, chiede il mormone 

 

lo conosco, opporsi è inutile, dico io, 

e il mormone per le scale mormora qualcosa 

 

perfeziono la barricata: tappo i buchi 

con vecchi giornali e gomma da masticare 

 

suonano di nuovo alla porta, e ancora 

 

oltre la porta li venditore di pizze 

il mormone e il postino 

 

che altro c’è, chiedo io 

 

aveva ragione lei, dicono quelli, opporsi 

è inutile, e non c’è la più piccola speranza 

 

perciò stiamo dalla stessa 

parte della barricata

Traduzione: Pietro U. Dini

Dievo dažnis yra 50 Hz

litauisch | Gintaras Grajauskas

sėdėjo kirpykloj išmuilinta žiauna
klausėsi radijo FM 91,4 MHz

o mašinėlėn pakliuvo vandens
tai kaip trenkė per ausis 220 V
net seilės sučirškė

paskui dievagojosi, kad girdėjo
aiškių aiškiausiai, nelyg Vatikano
diktorius būtų ištaręs:

“klausėtės Viešpaties balso”.

© Gintaras Grajauskas
aus: Kaulinė dūdelė (Knochenflöte)
Vilnius: Vaga, 1999
Audio production: 2002 Books from Lithuania

la frequenza di Dio è 50 Hz

italienisch

sedeva dal barbiere con la mascella insaponata 

e ascoltava la radio FM 91,4 MHz 

 

finì dell’acqua nel rasoio 

e gli arrivò una scossa di 220 volt 

che strillò anche la saliva 

 

poi giurò su Dio d’aver udito 

dire, nel più chiaro dei modi, 

dall’annunciatore del Vaticano: 

 

«avete udito la voce del Signore».

Traduzione: Pietro U. Dini

Kineskopas

litauisch | Gintaras Grajauskas

tas daiktas į kurį žiūrime
vadinasi kineskopas

jis tik atrodo plokščias
o iš tikrųjų yra kaip krepšys
pilnas mažų taškelių
šokinėjančių tarsi
švytinčios kalėdinės
blusos

kai taškeliai gauna įsakymą
klusniai stoja į savo vietas
ir susidėlioja į “medį”, “dangoraižį”
“Balkanų krizę” ar “L. di Caprio”
(tik pažvelk, kaip šviečia jo “balti
marškiniai” - tai vis nuo taškelių)

taigi jei pamatysi ką nors
baisaus - nesigąsdink, nesiduok
apgaunamas

nėra ten nei džiunglių, nei potvynių
anei zombių su zeimeriais

bet aš nesakau, kad nieko nėra
(kaip kad sako tamsybininkai)

yra begalinė daugybė

taškelių

© Gintaras Grajauskas
aus: unveröffentlichtem Manuskript / not published
Audio production: 2002 Books from Lithuania

il cinescopio

italienisch

quella cosa dove guardiamo 

si chiama cinescopio 

 

sembra piatto 

e invece è come un canestro 

colmo di piccoli puntini 

che ballano come 

pulci natalizie 

luccicanti 

 

quando i puntini ricevono l’ordine 

ubbidienti vanno ai loro posti 

e si dispongono in “albero”, “grattacielo” 

“crisi balcanica” o “L. di Caprio” 

(guarda un po’ come brilla la sua “bianca 

camicia” solo per i puntini) 

 

se allora vedrai qualcosa 

di terribile, non ti spaventare, non farti 

ingannare 

 

non ci sono là né giungle, né alluvioni, 

né zombi con seghe Seimer a motore 

 

ma io non dico che non ci sia nulla 

(come fanno gli oscurantisti) 

 

c’è un’infinita moltitudine 

 

di puntini

Traduzione: Pietro U. Dini

Kaitra

litauisch | Gintaras Grajauskas

kaitra ir vos juntamas atmatų dvokas
nuo šiukšlių konteinerių, ištrūkus
saga, įsispaudus asfalte, oras
nejudrus, klijingas, deginantis šnerves,

skalbiniai jame stingsta ir žmonės. Reikėtų
pajudinti ranką, įsitikinti, jog dar nevirtai
inkliuzu šitam peizaže: kaži kokios
gamyklos, kaminai kaitroje, darosi bloga

vien pagalvojus. Sėdžiu ant šaligatvio
krašto nesiryždamas užsirūkyti, pykina
nuo visko, nuo įkaitusio oro virpulio,
tolimo kūdikio verksmo, sėdžiu

nejudėdamas, ir tik vaikėzų būrys
važinėjasi sau riedučiais: skuduruoti
lyg kokie beduinai, iššaukiančiai
prisimerkę vis pažvelgia į mane,

brėždami begalinius ratus, pravažiuodami
vis arčiau ir arčiau, žybčiodami
akim, sklidini syvų, ginkluoti trumpais
keiksmažodžiais, kurių, dievaž, nusipelniau

sėdžiu, nedrįsdamas patikėti, apstulbęs,
iš lėto sendamas.

© Gintaras Grajauskas
aus: Kaulinė dūdelė (Knochenflöte)
Vilnius: Vaga, 1999
Audio production: 2002 Books from Lithuania

la calura

italienisch

calura e appena percepibile fetore  

dai cassonetti di monnezza, nell’asfalto 

s’è impresso un bottone, ferma  

è l’aria, appiccicosa e irrita le narici,  

 

vi ristagna la biancheria come la gente. 

Che si muova una mano, convincetevi di non essere 

ancora diventati degli inclusi nel paesaggio: 

fabbriche e camini nella calura che vien male  

 

solo a pensarci. Siedo sul bordo d’un marciapiede  

e non oso fumare, per tutto ciò ho la nausea, 

per il fremito incandescente dell’aria, 

per il pianto lontano d’un neonato, immoto  

 

siedo e solo un gruppo di ragazzotti 

si diverte sugli schettini: come beduini  

di cenci vestiti, a occhi stretti 

verso di me guardano sempre, 

 

disegnano circoli infiniti e mi si fanno 

sempre più presso, con occhi che brillano, 

tumidi di linfa e di corte parolacce 

armati che io, lo giuro, mi meritai 

 

siedo, non oso crederlo, stupefatto 

e lentamente invecchio.

Traduzione: Pietro U. Dini

[pasitrankęs po pasaulį]

litauisch | Gintaras Grajauskas

pasitrankęs po pasaulį, prakutęs
grįžo namo, dovanomis vežinas
naujoj mašinaitėj

tuoj visa plati giminė susėdo už stalo,
ragavo Jack Daniels ta proga, mandagiai
besiraukydami

keliauninkas, perleidęs porą stiklų
pervirš, kalbos pritrūkus, ėmė ir
pasidejavo

vokiečiai tvarkingi, airiai darbštūs,
olandai vaišingi, tik mes vieni, lietuviai,
išvis neturim kuo pasirodyt

tai tėvokas, sugraibęs lazdą, kaip
užsiautė anam per dantis

sakydamas: bet dabar tai ir tu jau
turėsi kuo prieš kitus pasirodyt

© Gintaras Grajauskas
aus: Kaulinė dūdelė (Knochenflöte)
Vilnius: Vaga, 1999
Audio production: 2002 Books from Lithuania

[girovagato per il mondo e imparato qualcosa]

italienisch

girovagato per il mondo e imparato qualcosa

tornò a casa recando doni 

nella macchinuccia nuova 

 

s’assiepò a tavola l’intera grande famiglia, 

per l’occasione assaporò Jack Daniels e 

fece smorfie cortesi 

 

il viaggiatore, scolato qualche bicchiere 

eccedette, languì la conversazione 

e così prese a lamentarsi un po’: 

 

i tedeschi son ordinati, gli irlandesi laboriosi, 

gli olandesi ospitali, solo noi, lituani, 

non ci distinguiamo in nulla 

 

allora il padre afferrò un bastone, 

e glielo fece sentire sui denti 

 

mentre gli diceva: così ora anche tu 

avrai di che distinguerti fra gli altri 


Kaip nugalėti berserką

litauisch | Gintaras Grajauskas

iš pradžių jį reikia visaip
siutinti, keikti ir tyčiotis,
kol pasirodys putos

tada įduoti į rankas skydą,
pažiūrėt, ar jau kandžioja
kraštą iš pasiutimo

jeigu jau, tai paduoti ir kardą,
tik atsargiai, ir akimoju
pradangint visus priešus

tai berserkas vis kandžios tą skydą,
pradžioj iš pasiutimo, paskui
susimąstęs

tada jau galima jį pasodinti
saulėkaitoj, duoti duonos plutelę,
tegu sau maumoja

bet nemanykit, kad dabar žinot,
kaip nugalėti berserką

kaip tik tokio berserko nugalėti
niekas negali
joks berserkas

© Gintaras Grajauskas
aus: Kaulinė dūdelė (Knochenflöte)
Vilnius: Vaga, 1999
Audio production: 2002 Books from Lithuania

come si vince un berserk

italienisch

all’inizio bisogna in ogni modo 

farlo infuriare, imprecare e burlarsi di lui 

finché gli venga la schiuma alla bocca 

 

allora dargli nelle mani uno scudo 

e guardare se già ne morde il bordo 

per la rabbia 

 

se è così, allora giova consegnargli, 

ma cauti, anche la spada 

e in un batter d’occhi far sparire tutti i nemici 

 

ed ecco il berserk ancora mordicchia lo scudo, 

dapprima per l’ira, e poi 

meditabondo 

 

allora è ormai possibile metterlo seduto in faccia  

al sole, e rifilargli una crosta di pane, 

perché s’ingozzi 

 

ma perciò non pensiate ora di sapere 

come si vince un berserk 

 

un berserk come quello nessuno 

può vincerlo e neppure 

un altro berserk 


Rūkas

litauisch | Marius Burokas

mačiau
kaip rūkas apsemia ežerus
pakabina salas

manasis
jau apsemtas
manosios
jau pakabintos
aukštai
it Svifto vadovėlyje

– supranti
kad viskas tik retės:
apsilankymai
apkabinimai
dantys ir plaukai –

balsvumas lips prie akių
mylimosios nebeužuosi
nors lėkdavai
kaip drugelis į liepsną

gėrimas gelsvins
liežuvį
sąmojis taps glitus
o iškalba mikčios

– tačiau visada sugraibysi
grumbančiais pirštais

užmaršties užtrauktuką

© Marius Burokas
aus: Išmokau nebūti
Vilnius: Tyto alba, 2011
ISBN: 9789986168072
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019

La bruma

italienisch

vidi 

la bruma sommergere il lago 

e sospendere le isole 

 

il mio è già sommerso 

le mie 

già sospese 

in alto 

come nel manuale di Swift 

 

  – tu capisci  

     che tutto si rarefa: 

     le visite 

     gli abbracci 

     i denti e i capelli – 

 

del bianchiccio si forma al lato degli occhi 

la tua amata non annuserai più 

seppur in volo accorrevi 

come la farfalla alla fiamma 

 

la bevanda ingiallirà 

la lingua 

la battuta si farà appiccicosa 

e l’oratoria farfuglierà 

 

  – eppure sempre tasterai  

     con dita anchilosate 

     la cerniera dell’oblio

Traduzione: Pietro U. Dini

Vasaris

litauisch | Marius Burokas

Šalčio šuo laižo
mano rankas. Sniegas
ir akmenys. Vaikų
galvos boluoja
lange. Vamzdžiuose
ledėja vanduo, skyla medis
virsta garai, perlinė
šviesa čiuopia stiklą.
Visos būsenos dabar
nepastovios. Laikas –
it vėjas prie jūros
nugairina, nudilgo
nutirpdo. Man trūko
šios druskos, tavo
odos, šylančios po delnu
šiurkščių lūpų

švaraus buvimo.

© Marius Burokas
aus: švaraus buvimo
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2018
ISBN: 9786094800115
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019

Febbraio

italienisch

Un cane infreddolito lecca 

le mie mani. Neve 

e pietre. Di bimbi 

nella finestra. Nei tubi 

ghiaccia l’acqua, si spacca l’albero 

diventano vapore, una luce 

perlacea palpa il vetro. 

Tutte le condizioni ora 

sono instabili. Il tempo 

come il vento sbatte 

lungomare, si usura, 

si irrigidisce. Mi manca 

questo sale, la tua pelle 

che si riscalda sotto il palmo 

delle ruvide labbra 

 

di una tersa presenza. 

Traduzione: Pietro U. Dini

20 ANTINOMIJŲ

litauisch | Sigitas Geda

Tu sutvėrei mane ir laikyk.
Nesutvėrei manęs, nelaikyk.
Tu davei man gyvybę ir saugok.
Nedavei man gyvybės, nesaugok.
Tu auginai ir valgydinai mane.
Neauginai, nedavei valgyt.
Tu mokei mane ir guodei.
Nemokei ir neguodei.
Tu sakei, aš gražus ir garbingas.
Negražus, negarbingas.
Tu liepei man pratęsti pasaulį.
Neliepei.
Tu sakei, turiu galvą, lūpas, akis.
Neturiu nei galvos, nei lūpų.
Tu sakei įdėjęs man širdį.
Neįdėjai širdies.
Tu sakei, turiu ką mylėti.
Neturiu ką mylėti.
Tu sakei, aš žmogus.
Ne žmogus.
Tu, sakei, esu vyras.
Ne vyras.
Tu sakei, esu moteris.
Ne moteris.
Tu sakei, kad man reikia turėti draugų.
Nereikia.
Tu sakei, kad aš privalau žudyti.
Nežudysiu.
Tu sakei, kad pasaulis nesveikas.
Nesveikas.
Tu sakei, kad aš greitai mirsiu.
Nemirsiu.
Tu sakei, kad mane mylėsi.
Mylėsi.
Tu sakei, kad mane išduosi.
Išduosi.
Tu sakei tą ką sakei ką sakysi?
Nesakysiu.

© beim Verlag und beim Autoren
aus: Eilėraščiai - Gedichte
Vilnius: Baltos Lankos, 1997
ISBN: 9986-813-50-6
Audio production: 2002 M. Mechner, literaturWERKstatt berlin

20 antinomie

italienisch

Tu mi creasti e allora sostienimi.

Non mi creasti, non sostenermi.

Mi desti la vita e allora proteggimi.

Non me la desti, non proteggermi.

Mi crescesti e nutristi.

Non mi crescesti né nutristi.

M’insegnasti e consolasti.

Non m’insegnasti né consolasti.

Mi dicesti: sei bello e giusto.

Né bello, né giusto.

M’ordinasti di continuare il mondo.

Non l’ordinasti.

Dicesti: avrai testa, labbra, occhi.

Non ho né testa né labbra.

Dicesti avresti incluso un cuore.

Non mi desti un cuore.

Dicesti: avrai cosa amare.

Non ho cosa amare.

Dicesti che sarei un essere umano.

Essere umano non sono.

Dicesti che sarei un uomo.

Uomo non sono.

Dicesti che sarei una donna.

Donna non sono.

Mi dicesti che avrò bisogno di amici.

Bisogno non ne ho.

Dicesti che dovrò uccidere.

Non ucciderò.

Dicesti che il mondo è infermo.

E’ infermo.

Mi dicesti che presto morirò.

Non morirò.

Mi dicesti che m’avresti amato.

Mi amerai.

Mi dicesti che mi tradirai.

Mi tradirai.

Tu dicesti ciò che dicesti che dirai?

Non lo dirò.

Traduzione: Pietro U. Dini

daugiau neturiu kur gyventi

litauisch | Vladas Braziūnas


būdavo ir nėra, būtasis nesamasis vėjas     budina, jau diena, jau saulė šoka anta kalno
per juodą pūdymą apakęs skrieja     tik sapno juokas, neieškoki kalto
ir atmuša sparnus, ir suanglėja     būtasis liudija, būtasis valdo
sausa eglelė motinos skara     tik esamajame, kurio nėra

© Vladas Braziūnas
aus: būtasis nebaigtinis / imparfait
Vilnius: Petro ofsetas , 2003
Audio production: 2006 Books from Lithuania

oltre dove vivere non bo

italienisch


era e più non è, vento passato assente ridesta, è normai dì, il sole sul colle balza
per la nera maggese cieco s’invola è solo un riso di sogno, il reo non cercare
e batte le ali, e si fa carbone il passato testimonia, il passato regna
secco abetino velo di madre solo nel presente che non c’è


si può leggere →→ o ↓↓

Fabijoniškės, 22–23 agosto 2000

Traduzione di Pietro U. Dini

girtas vagonas. Bratislava–Vilnius

litauisch | Vladas Braziūnas

kai leidausi aš per gelžkelius, nelaimingus ir karštus
ne tu prie šalies palinkusi ir ne mano tas kraštas
liesk kalnus, tarpukalnes, prakaito kvapą
liepos lapkotį šlapią prabesk pro užakusią ąsą

sulapojęs, atsilapojęs švarko pasenusio atlapas
koks ten girtas remboja laivas per akmenes?
atsimeni palaužtakojį, neblaivų taip pat albatrosą?
trąsą į Rytus kloja Vakarai, išsižioję Europos

o vakarai čia tyko tarpukalnių atvašynuos
aguonos akis išpliko, palei gelžkelį šlynas
mėlynas, mėnuo mėtos, įsikabina į kraštą
debesio ar planetos, ar interneto pašto

kaip prisakei, pavalgiau, kiauliena gardi kaip reta
išgėrėm už ją po valgio, Dieve, duok jai sveikatos!
menėse ir prie laužo gulėjom ir laužėm dešrą
lankėm pilis, kalėjimus ir tuos, kur vyram į dešnę

svirom ir vėl stiprėjom nuo vyno ir nuo tikėjimo
sutirpo tos geležinės mylios, nuėjo vėjais
nuėjo garais ir nuodegom, neištekėjusiom nuotakom

klastingai ryškėjančiom nuotraukom, nuotoliu nuo iki
būta, išsigalvota… dukraitė sėdi ant puodo, regi?
girdi, kaip per sapną juokias? regi, kaip akys žalsvėja?

myliu tave kaip savo silpnas akis, silpstančias
pasiilgau tavo alsavimo, manojo pasiilgusio


2002.VI.7–8

© Vladas Braziūnas
aus: būtasis nebaigtinis / imparfait
Vilnius: Petro ofsetas , 2003
Audio production: 2006 Books from Lithuania

il vagone ubriaco. Bratislava–Vilnius

italienisch

quando m’avviai per la ferrovia, infelice e bollente
non tu china al mio fianco e non mio quel paese
tocca i monti, i colli, afrore di sudaticcio
ficca nell’àsola chiusa una foglia umida di tiglio

fronzuto, della vecchia giacca spalancato il risvolto
quale battello ubriaco là rimbaudeggia sulle pietre?
ricordi quel gambarotta ubriaco anch’egli e l’albatros?
la via dell’oriente traccia l’occidente, avido d’Europa

e le sere qui aspettano al varco nelle giovani fronde dei colli
accecarono i papaveri, lungo i binari argilla
blu, vacilla la luna, s’aggancia al margine
d’una nube o pianeta, o alla posta d’internet

secondo il tuo ordine, mangiai il maiale saporito come
rare volte, bevemmo poi per lei, o Signore, dalle salute!
giacemmo in saloni o ai falò e dividemmo il companatico
visitammo il castello, le carceri e lì, dove per gli uomini è a destra

barcollammo ma rinvigorimmo per il vino e la fede
le miglia ferrate si sciolsero, se le portarono i vènti
i vapori e i tizzoni, se le portarono nubili sposine

fotografie scattate di nascosto, lontananze da fino a
è stato, è invenzione… la nipotina siede sul vasino, vedi?
senti, come in sogno lei ride? vedi, i lampi verdi dei suoi occhi?

amo te come i propri deboli occhi, indebolendomi
mi manca il tuo respiro che del mio ha nostalgia

7–8 giugno 2002

Traduzione di Pietro U. Dini