Birutė Mar
Vėlinės
Vėlinės
I. Senos moters balsas prie bažnyčios vartų
žvakių nėra vaikeliuk
nejaugi nėra
neatmenu metų tokių kad nebūtų
atmenu – snigo prieš pusšimtį metų
balta – tai buvo Dievo vakaras lapkritį
bet kad žvakių nebūtų neatmenu
nueisiu
nejaugi tamsoj
atsisėsiu ant tvorelės
kur vasarą perdažė
žmonės gerieji –
nejaugi tamsoj
tik pamanyk
eis pro šalį
ieškos apgraibom artimų
jei neduok Die mėnulio nebus
apgraibom artimų
pamanyk tik
žvakių nėra –
ir prie bažnyčios tas diedas nebeparduoda
kur su pigiais paveikslėliais sėdėjo
išmaigytus pirštais saldainius
vaikams per pamaldas kišdavo
jau nebesėdi –
pasimirė kur
oi tu Die
nejaugi tamsoj
reiks pralaukt
prakentėti tą tamsą