Laurynas Katkus
Į karo taką išėjau ...
Į karo taką išėjau ...
Į karo taką išėjau lapkričio mėnesį
vanduo buvo drumzlinas,
sproginėjo burbulai; ties nuneštu tiltu
būriavosi gulbės, jos žiūrėjo
Išsidažęs juodai ir raudonai
kaip indėnas, su kuriuo žaisdavau,
nešiausi kirvuką,
prisiekęs neatsakinėti, tiktai kapoti
Lengva žemė siūbavo
sulig kiekvienu žingsniu;
pro medžių skeletus mačiau
toli lyg rentgenas
Pagaliau, pagaliau paukščių klyksmas,
vabalų bruzdėjimas, vieškelių švokštimas,
kraujo skonis, liūdesys ir viltis
moterų vigvamuose
Horizonto linija žadėjo man pergalę
Nuogas iki pusės iškišau galvą virš šlaito:
duobėtam lauke - atkirstos rankos,
trūkčiojantys čiuptuvai, skysčio klanai, padangų pėdsakai
ką tik pasibaigęs eilinis žalgiris
Nuskyniau kelis gysločio lapus
ir užsikišau už diržo:
staugsmo aidas padangėj į rytus į pietus
ieškantis, ieškantis vietos