Michael Krüger

Leí una historia de la pintura,
desde sus comienzos hasta la actualidad.
Una historia de corderos blancos
antes de ser alcanzados por el rayo.
Una historia de pequeños ángeles alados
y de céspedes virginales
cubiertos de margaritas.
Una historia de la materia
y de la obtención del oro.
Una historia de lágrimas finísimas
sobre pálidos rostros.
Una historia de frentes arqueadas
y mejillas caídas.
Una historia del agua
y de cómo pintarla.
Una historia de las escuelas,
del silencio, de la lucha por la verdad.
Una historia de la violencia,
de la insidia y de la infamia,
de la infidelidad y de la traición,
de juramentos rotos, de revueltas,
y de carnicerías interminables.
En las notas al pie, también leí
una historia de la vergüenza,
una confusa historia de consuelo.
En conjunto, una bella historia,
la historia de la pintura,
Y no sólo para los ojos.
En el epílogo explica el autor
detenidamente que lo que vemos son
únicamente colores en distintos encargos.
Se olvidó del veneno
con el que estaban mezclados,
veneno para los ojos.

Skaitinėjau tapybos istoriją
nuo pradžios lig šiai dienai.
Istoriją baltų ėriukų,
iki juos spindulys užgauna.
Istoriją angeliukų sparnuotų
ir šviežutėlės vejos,
nusėtos saulutėm.
Istoriją audinių
ir siuvinėjimo aukso gijomis.
Istoriją tyriausiųašarų
veiduos nublyškusiuos.
Istoriją kaktų išgaubtų
ir įdubusių skruostų
Istoriją vandens
ir to, kaip jis tapomas.
Istoriją mokyklų ir
stilių, kovos už teisybę.
Istoriją smurto,
klastos ir niekšybės,
neištikimybės ir išdavystės,
sulaužytų priesaikų, maištų
ir skerdynių be pabaigos.
Išnašose dar paskaičiau
gėdos istoriją,
ir painią paguodos istoriją.
Apskritai – graži istorija,
toji tapybos istorija,
ir ne vien akims paganyti.
Baigiamajame žodyje autorius
išsamiai išaiškina, ką mes regim,
net jei regim vien dažų skirtingus potepius.
Tik nuodų jis nepaminėjo,
Į tuos dažus įmaišytų, -
nuodų mūsų akims.