Indra Brūvere-Darulienė 
Translator

on Lyrikline: 6 poems translated

from: اللتوانية to: اللاتفية

Original

Translation

ne vegetariškai

اللتوانية | Dainius Gintalas

turiu gi kažkaip išviaukčiot
išmikčiot atryt išsakyt tai

kaip netelpu šeimoj
kaip esu plakamas ugnies bizūnais
savo amazonės
kartais net nežinau už ką
kaip raitausi
lyg kirminas idiotas
seilėdamas namų baldus

kaip einu iš skausmo į skausmą
kaip šliaužiu iš meilės į meilę
norėdamas visus išbučiuot
lyg beviltiškai geras samurajus
šuo girtuoklis

verčiau būsiu blogas poetas
bet geras tėvas, sūnau
verčiau būsiu grubus poetas
bet švelnus tėvas, dukra

atleiskit kad kartais
neišsitenku visų mūsų kaulų narve
draskausi lyg alergikas
kurio oda – bjauri nenumaldoma cinikė
iki pamišimo šoku su kėdėm
glėbesčiuojuos su foteliais
šnekuosi su pastalėm

lendu į šešėlius, tau ant bizūno
parjojus namo, amazone
slapstausi savo vaizduotėj
à la deviantART by Bernard Cornelis

iki siaubo nusilpęs
iki pašaknų sutrikęs
bandau kiaurai pereit sienas
niekieno negirdimas
niekieno nematomas

tada į ausis atsimuša Fratres –
suteik man vilties
ir ramios jėgos, Arvo Pärtai* –
man prieš akis – Egono Schiele's** pamėklės –
pasaulis plyšinėja, o adatos nesiuva
tik duria tik duria tik duria

noriu būt kieta uola, sūnau
noriu būt skaidriu šaltiniu, dukra
noriu būt tavo mylimuoju, amazone
mažiau plakamu
mažiau suplyšinėjusiu

aš nežinau kuo man virst šitoj meilės mėsmalėj:
faršu švelnumo kotletukams
kuriuos atstumsi
ar kąsneliais rietenų befstrogenams
dėl kurių apkvaisi

atleiskit kad tik beveik visas esu jūsų
supraskit kad iš tiesų
daugiau nei visas esu jūsų

kiekviena tavo ląstelė mane jaudina
amazone
kiekvienas tavo kirtis mane užmuša
mylimoji

ar tau negaila meilės mirties?
ar tau saldu nuo mirties meilės?

visa laimė kad turiu prisikėlimo dovaną
kurią nusižiūrėjau šventykloj
visa laimė kad esu nemirtingas
nes beprotiškai silpnas

geriau būsiu silpnas poetas
bet tvirtas tėvas, sūnau
geriau būsiu klykiantis poetas
bet girdintis tėvas, dukra

noriu būt klykiantis sumaltas,
su tavim sumaitotas, amazone

tavo seilėm pateptas
tavo bučiniais palaimintas
tavo nirtuly palaidotas
tavo šypsenoj atgaivintas

nes tu ir aš yra viena
nes tu ir aš – meilės mėsmalė
urzgianti lyg vilko gerklos

visgi verta džiaugtis
kad vienas į kitą nežiūrim
vegetariškai


*Arvo Pärt (1935) – klasikinės ir sakralinės muzikos estų kompozitorius. Fratres – itin subtilus ir jausmingas jo kūrinys.
**Egon Schiele (1890–1918) – austrų dailininkas, nervinga maniera piešęs ir tapęs tarsi suplyšinėjusius ir sulopytus kūnus, tiek dekoratyvius, tiek pamėkliškus moterų ir vyrų aktus.

© Dainius Gintalas
from: Adatos
Vilnius: Tyto alba, 2016
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022

ne veģetāriski

اللاتفية

man taču kaut kā ir jāizrīsta

jāizstomsta jāatrij jāizsaka tas


kā nav vietas man ģimenē

kā sit mani uguns pātagām

mana amazone

reizēm pat nezinu kālabad

kā velkos čokurā

kā tārps idiots

apslienādams mājas mēbeles


kā eju no sāpēm uz sāpēm

kā rāpoju no mīlestības uz mīlestību

vēlēdamies visus noskūpstīt

kā bezcerīgi labs samurajs

piedzēries suns


labāk būšu slikts dzejnieks

bet labs tēvs, dēls

labāk būšu rupjš dzejnieks

bet maigs tēvs, meita


piedodiet ka reizēm

neietilpstu visu mūsu kaulu būrī

skrāpējos kā alerģiķis

kura āda – pretīga nepielūdzama ciniķe

līdz vājprātam dejoju ar krēsliem

apskauju klubkrēslus

sarunājos ar pagaldēm


lienu ēnās, tev uz pātagas

pārjājot mājās, amazone

slapstos savā fantāzijā

à la deviantART by Bernard Cornelis


līdz šausmām novārdzis

līdz saknēm apjucis

mēģinu iziet cauri sienām

neviena nedzirdams

neviena neredzams


tad pret ausīm atsitas Fratres

dod man cerību

un mierinošu spēku, Arvo Pert, –

manā acu priekšā – Egona Šīles rēgi –

pasaule plaisā, bet adatas nešuj

tikai dur tikai dur tikai dur


vēlos būt cieta klints, dēls

vēlos būt dzidrs avots, meita

gribu būt tavs mīļotais, amazone

mazāk perams

mazāk ieplaisājis


es nezinu, par ko man pārvērsties šajā mīlestības gaļasmašīnā:

par malto gaļu maiguma kotletītēm

kuras nostumsi malā

vai par malto gaļu ķildu befstroganoviem

kuri liks tev noreibt


atvainojiet, ka tikai gandrīz viss piederu jums

saprotiet, ka patiešām

vairāk nekā viss piederu jums


katra tava šūna mani satrauc

amazone

katrs tavs cirtiens mani nogalina

mīļā


vai tev nav žēl mīlestības nāves?

vai tev ir saldi no nāves mīlestības?


par laimi man ir augšāmcelšanās dāvana

kuru nolūkoju svētnīcā

par laimi esmu nemirstīgs

jo neprātīgi vājš


labāk būšu vājš dzejnieks

bet stiprs tēvs, dēls

labāk būšu kliedzošs dzejnieks

bet dzirdošs tēvs, meita


vēlos tikt klaigās samalts,

ar tevi nomocīts, amazone


ar tavām siekalām ieziests

ar taviem skūpstiem iesvētīts

tavos niķos apglabāts

tavā smaidā atdzīvināts


jo tu un es ir viens

jo tu un es – mīlestības gaļasmašīna

kas gaudo kā vilka iekšas


tomēr ir vērts priecāties

ka viens uz otru neskatāmies

veģetāriski

Tulkošana: Indra Brūvere-Darulienė

nuodėmklausys

اللتوانية | Dainius Gintalas

aš nebesulaikomas ūkiantis
klykiantis sprunkantis į pašalius
klajojantis su baimėm nuogąstavimais susigūžimais

nuolat regintis tavo juodas
blizgančias plunksnas
corvus corax

esu sklendžiantis drauge su karstais
tūkstančiais karstų
ant jų galiu joti kaip ant skitų žirgų
Ponto stepėj
vienišas ant tūkstančio tvirtų žirgų

galiu jais plaukioti tarsi valtimis
ant Dzūkijos ežerų
vienišas tamsus siluetas
virš gilių ežerų

gultis tarsi į lovas
Beinako pilies menėse
šnabždėtis su iškiliom
hercogienėm kvepiančiais plaučiais

ar tik ne tu jų prikarksi
corvus corax

aš nebesulaikomas klajoklis
išpūstom oranžinėm akim
bučiuojantis tamsą
vis susitrenkiantis į šviesą
kuri savo prakauliais kumščiais
beldžiasi į mano keistus
švelniai tariant regėjimus
ir šie žagsi trūkčioja aimanuoja

verčiau jau tamsa
corvus corax

baugi tamsa
kuri mane ryja
o prarijusi guodžia
kad aš – tikrai ne baisiausias

esu keliaujančio karstų miesto sargas
apdriskusiais drabužiais
nudriskusiom mintim
iš kurių mano viduj
nuolat auga šiukšlynai

o tu po juos kapstaisi
corvus corax

o tu nuolat po juos kapstaisi
trokšdamas kad nebesulaikomai
išklykčiau
visas savo piktdžiugas
visus nemylėjimus
silpnesniųjų skriaudimą
visas išdavystes
kad apsipilčiau gėdos prakaitu
lyg sieros tirpalu

nors pats puikiai žinai – neišdegs
corvus corax

prisipažinęs tapčiau sėslus
kaip priebažnyčio rūpintojėlis
kaip utėlė klajojanti po to paties šuns gaurus
kaip saldžiais kvepalais atsiduodantis štilis

neišpažinimai mane degina
tampa kuru
kurio užsipildęs galiu klajot su savo kolonija
po begalinius nakties plotus

negi dar nežinai – tik mirtis
padovanos išpažintį
corvus corax

tą naktį visa mano karstų flotilė
nutūps ant vieno Dzūkijos ežero
– ant Didžiulio –
su pakrančių sargybiniais –
didžiaisiais baubliais
ir įsiviešpataus tokia tyla

kad aidint paskutiniams
mano širdies dūžiams
pagarbiai
sulaikysi kvėpavimą

o tada tavo snapas
išganys mano kūną

iš mano kaulų kraudamas lizdą
negalėsi patikėt
kad jie – tuščiaviduriai

kaip tavo
corvus corax

vėjas
pro juos švilpaus
visais paukščių balsais
lies nesibaigiančias paslaptis
tau tiesiai į ausį

galėsi kinkuot palaimingai galva
mane narstyt
lig paskutinio kaulelio
ir žegnot savo galingu snapu

esi vienintelis
kuriuo pasitikiu
corvus corax

juk taip noris
palengvėjimo
kad ir po visko
mano juodasis kunige


corvus corax (lot.) – kranklys, varnas

© Dainius Gintalas
from: Adatos
Vilnius: Tyto alba, 2016
Audio production: Lithuanian Culture Institute, 2022

pēcnāves biktstēvs

اللاتفية

es vairs neapturams brēcu

kliedzu nomalēs sprūku

klejoju ar bailēm bažām sarāvies


mūžīgi redzu tavas ogļu melnās

mirdzošās spalvas

corvus corax


es lidinos kopā ar zārkiem

tūkstošiem zārku

uz tiem varu jāt kā uz skitu zirgiem

Pontijas stepēs

vientuļš uz tūkstošiem brašu zirgu


varu ar tiem peldēt kā ar laivām

virs Dzūkijas ezeriem

vientuļš tumšs siluets

virs dziļiem ezeriem


apgulties kā gultās

Beinaka pils zālēs

sačukstēties ar dižciltīgām

hercogienēm smaržīgiem matiem


vai tik ne tu tās piesauksi

corvus corax


es neapturams klaidonis

izvalbītām oranžām acīm

tumsu skūpstu

mūžīgi pret gaismu sitos

kura ar savām kaulainajām dūrēm

sitas pret manām dīvainajām

maigi izsakoties vīzijām

un tās žagojas raustās vaimanā

drīzāk jau tumsa

corvus corax


biedējoša tumsa

kas mani rij

bet norijusi žēlo

ka es – patiešām neesmu tas šausmīgākais


esmu ceļojošas zārku pilsētas sargs

nodriskātās drēbēs

nodriskātām domām

no kurām manī iekšā

mūžīgi plešas izgāztuves 


un tu tajās rocies

corvus corax


un tu mūžīgi tajās rocies

vēlēdamies lai neapturami

izkliegtu

es savu ļauno prieku

visas nemīlēšanas

darīšanu pāri vājākajiem

visas nodevības

lai pārklātos ar kauna sviedriem

kā sēra šķidrumu


kaut gan pats lieliski zini – nesanāks

corvus corax


atzīstoties es kļūtu par nometnieku

kā pie baznīcas Kristus tēls

kā klejojoša uts tā paša suņa pinkās

kā bezvējš saldenu smaržu 


neatzīšanās mani dedzina

kļūst par kurināmo

ar kuru uzpildījies es varu klejot ar savu koloniju

bezgalīgos nakts plašumos


vai tad vēl nezini – tikai nāve

dāvās grēksūdzi

corvus corax


tonakt visa manu zārku flotile

nolaidīsies uz viena Dzūkijas ezera

– uz Lielā –

ar krastmalas sardzi –

vislielākajiem dumpjiem

un iestāsies tāds klusums


ka atbalsojoties pēdējiem

manas sirds pukstiem

cienīgi

aizturēsi elpu


un tad tavs knābis

atpestīs manu ķermeni


no maniem kauliem kraudams ligzdu

nevarēsi noticēt

ka tie – ar tukšu vidu


kā tavējie

corvus corax


vējš

pūtīs tiem cauri

visu putnu balsīs

lies bezgalīgus noslēpumus

tev tieši ausī


varēsi svētlaimīgi klanīt galvu

izārdīt mani 

līdz pēdējam kauliņam

un pārkrustīt ar savu vareno knābi


tu esi vienīgais

kuram uzticos

corvus corax


tā taču gribas

atvieglojumu

kaut arī pēc visa

mans melno mācītāj



corvus corax – lot. krauklis


Tulkošana: Indra Brūvere-Darulienė

šuns balsas į dangų eina

اللتوانية | Ramunė Brundzaitė

Mano šuo naktim meldžiasi
šunų dievui,
dienom vizgina uodegą
ir tik liūdnos akys išduoda,
kad jis viską žino,
kad jis žino
ne tik apie Brisiaus galą.

Aš svajoju,
kaip mes kartu veiksim
visus tuos šuniškus dalykėlius,
o jis tikriausiai norėtų
išlenkti su manim vieną kitą taurelę,
kai abu apsvaigtume, tartų:
– Kaip pabodo man tas šuniškas gyvenimas,
juodas kailis ir net šunų dievas,
kurį turbūt išgalvojo žmonės,
žmonės viską išgalvoja,
net kad mes, šunys, jų nesuprantame.

© Ramunė Brundzaitė
Audio production: Lithuanian Culture Institute

suņa balss debesīs kāpj

اللاتفية

Mans suns naktīs lūdzas
suņu dievam,
pa dienām luncina asti,
un tikai skumjās acis nodod,
ka viņš visu zina,
ka zina,
ne tikai par jūrasskolu.

Es iztēlojos,
kā mēs kopīgi darīsim
visas tās suniskās lietiņas,
bet viņš visticamāk gribētu
ieraut ar mani kādu glāzīti.
Kad mēs abi apreibtu, viņš teiktu:
– kā man apnikusi tā suņa dzīve,
melnais kažoks un pat suņu dievs,
ko laikam izdomājuši cilvēki,
cilvēki visu izdomā,
ka pat mēs, suņi, viņus nesaprotam.

Translated from Lithuanian by Indra Brūvere-Darulienė

mėnulis yra tabletė

اللتوانية | Aušra Kaziliūnaitė

mėnulis yra tabletė
su grioveliu
per vidurį

pyktis yra tabletė
su grioveliu
per vidurį

mindaugo tiltas yra tabletė
su grioveliu
per vidurį

vasara yra tabletė
su grioveliu
per vidurį

sausra afrikoje
galinti nusinešti
500 tūkstančių vaikų gyvybes
yra tabletė
su grioveliu
per vidurį

mylima moteris yra tabletė
su grioveliu
per vidurį

mentai mušantys protestuotojų šunį
yra tabletė
su grioveliu
per vidurį

užleisti vietą autobuse
yra tabletė
su grioveliu
per vidurį

dainuoti iš laimės
palaidojus save
yra tabletė
su grioveliu
per vidurį

tyla yra tabletė
su grioveliu
per vidurį

tame griovyje gulėdamas
kažką vapa
girtas laikas

niekada neklausk
kas iškasė šitą griovį
kas iškasė mums šią dieną
kas sukalė jos dantyse
spurdantį paukštį
PERLAUŽK

vieną pusę nuryk
kitą –
abiem rankom atvėręs paukščio dangtį
įdėk ir vėl uždaryk

tada pagaliau
pamatysi –

dienos dantimis
rieda
kraujo lašai

© Aušra Kaziliūnaitė
from: Mėnulis yra tabletė
Vilnius: Lithuanian Writer's Union Publishers, 2014
ISBN: 9789986398158
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019

mēness ir tablete

اللاتفية

mēness ir tablete
ar grāvīti
pa vidu

dusmas ir tablete
ar grāvīti
pa vidu

mindauga tilts ir tablete
ar grāvīti
pa vidu

vasara ir tablete
ar grāvīti
pa vidu

sausums āfrikā
kas var atņemt
500 tūkstoš bērnu dzīvības
ir tablete
ar grāvīti
pa vidu

mīļotā sieviete ir tablete
ar grāvīti
pa vidu

menti kas dauza protestētāju suni
ir tablete
ar grāvīti
pa vidu

iedot apsēsties autobusā
ir tablete
ar grāvīti
pa vidu

dziedāt aiz laimes
apglabājot sevi
ir tablete
ar grāvīti
pa vidu

klusums ir tablete
ar grāvīti
pa vidu

tajā grāvītī gulēdams
kaut ko šļupst
piedzēries laiks

nekad nejautā
kas mums izraka šo grāvi
kas mums izraka šo dienu
kas nokala tās zobos
spurdzošu putnu
PĀRLAUZ

vienu pusīti norij
otru –
ar abām rokām atverot putna vāku
ieliec iekšā un atkal aizver ciet

tad beidzot
ieraudzīsi –

pa dienas zobiem
ripo
asins lāses

Translated from Lithuanian by Indra Brūvere-Darulienė

patvoriuose dar augs šalpusniai

اللتوانية | Aušra Kaziliūnaitė

kada nors visi mano draugai numirs
numirs giminaičiai ir mylimieji
numirs priešai ir nuo žemės paviršiaus
dings visi kaimynai ir praeiviai
kuriuos bent kartą buvau sutikusi
gatvėje

numirs klasiokai grupiokai
mokytojai dėstytojai
bendradarbiai

paskutinį kvapą išleis
visi žmonės
su kuriais dėl
nesuvokiamų priežasčių
dėvėjau tokią pat
laiko uniformą
nors taip ir neteko kariauti
jo mūšiuose

numirs paukščiai kurie anksčiau skraidė
virš mano aukštai iškeltos galvos
ir amžiams nutils šunės kuriuos išvykusi iš miesto
girdėdavau staugiant
šiurpulingomis naktimis

patvoriuose dar augs šalpusniai
ant pavėsinių ilsėsis nuvargusios vynuogės
bet niekas daugiau nevadins manęs vardu
o ir manęs pačios jau nebus

ir tuomet
atsargiai
šiek tiek pakreipusi galvą
stebėsiu svetimus šunis
vynuoges ir šalpusnius

ir tuomet
pirmą sykį iš tiesų regėsiu
paukščio skrydį

o pro šalį skubanti porelė
supratingai
žvilgsniais aplenks
suolelį
ant kurio sėdžiu

jie žinos
kad kitaip nei jie
aš iš tiesų matau
paukščio skrydį

kad
esu
visi man nepažįstami
šunės vynuogės
ir šalpusniai

© Aušra Kaziliūnaitė
from: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019

žogmalēs vēl māllēpes augs

اللاتفية

kaut kad visi mani draugi nomirs
nomirs radi un mīļotie
nomirs ienaidnieki un no zemes virsas
pazudīs visi kaimiņi un garāmgājēji
kurus vismaz reizi biju satikusi
uz ielas

nomirs klasesbiedri kursabiedri
skolotāji pasniedzēji
kolēģi

pēdējo elpas vilcienu izlaidīs
visi cilvēki
ar kuriem
nesaprotamu iemeslu dēļ
valkāju to pašu
laika uniformu
kaut tā arī nenācās karot
tā kaujās

nomirs putni kas agrāk lidoja
virs manas augsti paceltās galvas
un uz mūžiem apklusīs suņi kurus pametot pilsētu
dzirdēju kaucam
šaušalīgās naktīs

žogmalēs vēl māllēpes augs
uz lapenēm atpūtīsies nogurušas vīnogas
bet neviens vairāk nesauks mani vārdā
un arī manis pašas vairāk nebūs

un tad
piesardzīgi
nedaudz pasvērusi galvu
vērošu man svešus suņus
vīnogas un māllēpes

un tad
pirmo reizi patiešām redzēšu
putna lidojumu

bet garām aizsteidzies pārītis
saprotoši
ar skatieniem apdzīs
soliņu
uz kura sēžu

viņi zinās
ka atšķirībā no viņiem
es patiešām redzu
putna lidojumu

ka
esmu
visi man nepazīstamie
suņi vīnogas
un māllēpes

Translated from Lithuanian by Indra Brūvere-Darulienė

laisvė

اللتوانية | Aušra Kaziliūnaitė

senas rašytojas su pasišlykštėjimu žvelgdamas į mane
pro stipriai sukąstus dantis iškošia
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
suprask jo laikais buvo cenzūra o dabar mes gyvename
šiltnamio sąlygom ir nokstam kaip kokie pomidorai

– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
klausia manęs išverstakės žuvys nematomoj laiko upėj
– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
teiraujasi Peliukas Mikis ir misteris Jėzus
susikibę už rankų sapnų proskynoj
toj pačioj kurioj skęstu kurioj paskendau ir nuskęsiu

– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
klausia manęs moliuskai kriauklės bangos žuvėdros ir dumbliai
nuskendusių laivų kapitonai ir nekaltos mergaitės –
po dešimties metų jos jau skelbs tostus ir gers viena kitos kraują
prie paminklo Andersono undinėlei ar kitam viešbuty

– kas tau gali uždrausti rašyti ką nori?
nerimsta daugiaaukščio langų stiklai
ir praplaukiantys debesys

atsisuku į juos ir sakau
– jūs man galit uždrausti ir
uždrausti man gali šermukšnių kekių raudonis

© Aušra Kaziliūnaitė
from: esu aptrupėjusios sienos
Vilnius: kitos knygos, 2016
ISBN: 978-609-427-246-2
Audio production: Lithuanian Culture Institute, recorded at dropaudio studio, 2019

brīvība

اللاتفية

vecs rakstnieks ar riebumu skatīdamies uz mani
caur cieši sakostiem zobiem izgrūž
- kas tev var aizliegt rakstīt ko gribi?
saproti viņa laikos bija cenzūra bet tagad mēs dzīvojam
siltumnīcas apstākļos un briestam kā tādi tomāti

- kas tev var aizliegt rakstīt ko gribi?
izvalbītām acīm jautā man zivis neredzamā laika upē
- kas tev var aizliegt rakstīt ko gribi?
jautā Mikipele un misters Jēzus
saķērušies ar rokām sapņu izcirtumā
tajā pašā kur slīkstu kur noslīku un noslīkšu

- kas tev var aizliegt rakstīt ko gribi?
jautā man moluski gliemežvāki viļņi kaijas un aļģes
nogrimušu kuģu kapteiņi un nevainīgas meitenes –
pēc desmit gadiem viņas jau pacels tostus un dzers viena otras asinis
pie pieminekļa Andersena nāriņai vai kādā citā viesnīcā

- kas tev var aizliegt rakstīt ko gribi?
nerimst daudzstāvu logu stikli
un garām slīdoši mākoņi

pagriežos pret viņiem un saku
- jūs varat man aizliegt un
aizliegt man var pīlādžu ķekaru sārtums

Translated from Lithuanian by Indra Brūvere-Darulienė