Arvydas Makštutis
اللتوانية
Palestina
Mestizos, somos árabes también. Alguien que llegó a España hace diez siglos
nos circula, conoce las estrellas, es caravana en el desierto.
Sarracenos con alfanjes y rodelas cabalgan todavía las llanuras hacia mezquitas
asombrosas, anegando espacios y aposentos con una lengua de medias lunas.
Otra vez persas y hebreos codiciando nuestros ríos de miel, prendiendo fuego
al campamento, flechando la ternura, de nuevo la langosta asolando los olivos,
dulce Palestina que guardas tu rostro tras un pasamontañas.
Y a pesar de todo aún zumban cedros milenarios, danza el cielo un son de júbilo
sobre tu amor armado.
Es la guerra de tus niños entre tierras de nadie que florecen mientras bulle
la alquimia en las arterias.
Estamos advertidos: un poder invisible nos escalpa.
من: La cuestión radiante
الإنتاج المسموع: 2006 M.Mechner, Literaturwerkstatt Berlin
Palestina
Metisai. Mes taip pat arabai. Tas, kuris prieš dešimt šimtmečių atkeliavo iš Ispanijos, vis dar laiko mus glėbyje, pažįsta žvaigždes ir yra dykumos karavanas.
Saracėnai su riestais kardais ir apskritais skydais vis dar joja per lygumas įstabiųjų mečečių link ir užtvindo erdves ir kiekvieną menę savo pusmėnulių kalba.
Mūsų medaus upių vėl trokšta persai ir hebrajai. Jie padega mūsų stovyklą ir perveria švelnumą strėle. Saldžioji Palestina, slepianti veidą po kauke, skėriai ir vėl niokoja tavo alyvmedžių giraites.
Tačiau, nepaisant visko, dar skamba tūkstantmečiai kedrai ir šoka iš džiaugsmo dangus virš tavo ginkluotosios meilės.
Tai tavo vaikų karas niekieno žemėse, kurios klesti gyslose šėlstant alchemijai.
Mes įspėti: nematoma jėga nuplėšia mūsų skalpus.