Klemen Pisk
السلوفانية
vakar yra rytoj
aname arklio gyvenime
dirbau žirgu, per šermenis
ankstyvaisiais viduramžiais prūsų
varžybų buvau nuvarytas, dar gyvas duobėn
guldomas kniūbsčias, priekinės kojos
priklaupiamos, paspaudžiamos po krūtinkauliu, trakšt
pirmas ir antras kaklo slanksteliai, akys
saulės laidos kryptimi, kur už jūrių žuvėdai, aukštyn
iškeltas pasturgalis
aname arklio gyvenime
prakaitavau vokiečio šachtoje Banská Štiavnicoj
žiurkinoje tamsoj, apžlibau
vieną naktį, stojus mėnulio
tárpijoms, išvedė kūtėn, paskiau pamažėliais
naktim, tunkant jaunam į pilnatį, leido
ganyklon, akiūkliai platyn, vis platyn, pripratino
aname arklio gyvenime
iš Naugarduko į Wilno atvežęs Mickevičių
klaidžiojau miesto gatvėmis
ant medinių koturnų
numirti – visi į tą mylimą šalį, į Vilnių
dabar vaidenuosi Belmonte
būna kad ir Sereikiškėse
baidausi vagių ir mašinų
ant sprando tampau policininką
tolimo miško spalvos
aname paukščio gyvenime dirbau lakštingala
kalnų ir slėnių mieste prie Dugnojaus, miškais
aptaisyto, girių, laukų Lietuvoj
keldavau šienpjovius
aname paukščio gyvenime
visą vos temusią naktį iš gegužės į birželį
ėjau iš proto, visą Bratislavos naktį
ėjau lenktynių su vakaro
paskiau ir su ryto paukščiais, visus
juos užtrenkdamas, ryto pasiutus
gegutė vis tiek užklupo poetą nuogintelį
eurocentai kišenėj, kišenė kitam kambary
lieka meilė, mirtis ir rekrūtai
pats užkukuosi
aname poeto gyvenime
pastebėjau, kad visos prancūzės, važiuojam
gulim ar skrendam, – migdo mane, vos šalia
kad nereikėtų kalbėtis
žodžiais ar rankom, ar pirštų
karštų pagalvėlėm, ar lūpų
kraščiukais, sapnuoju uždaroje erdvėje
Banská Štiavnica–Bratislava–Vilnius, 2003.VI.1–IX.25
من: unpublished
الإنتاج المسموع: 2006 Books from Lithuania
včeraj je jutri
v prejšnjem konjskem življenju
sem delal kot konj, na pogrebni slovesnosti
so me v zgodnjih časih srednjega veka
utrujenega od pruskih viteških tekmovanj
še živega položili v jamo, prednje noge
pokrčene, upognjene pod prsnico, hrsk
prvo in drugo vratno vretence, oči
usmerjene proti sončnemu zahodu
proti dalnji Švedski
visoko dvignjena zadnjica
v prejšnjem konjskem življenju
sem se potil v nemškem rudniku Banská Štiavnica
v podganji temi, oslepel sem
v nočeh ob mlaju
so me privedli iz hleva, ko pa se mlaj zaredi v ščip
so me spustili na pašo, ko sem v prejšnjem
konjskem življenju nekoč
pripeljal Mickiewicza iz Novogorodka v Wilno
sem blodil po mestnih ulicah
v lesenih koturnih
umreti – pojdimo vsi v ta ljubljeni kraj, v Vilnius
zdaj sem prikazen v Belmontu
najbrž tudi v Serejkiškah
bojim se tatov in avtomobilov
na plečih vlečem policaja
barve oddaljenih gozdov
v prejšnjem ptičjem življenju sem delal kot slavček
v deželi hribov in dolin ob Donavi
v Litvi – obdani z gozdovi in polji –
sem prebujal kosce
v prejšnjem ptičjem življenju
sem od maja do junija norel v vse svetlejših nočeh
v Bratislavi sem vso noč
tekmoval z večernimi
in kasneje tudi jutranjimi ptiči, vse
sem preglasil, ponorela jutranja
kukavica je venadrle zasačila golega pesnika
evrocenti v žepu, žep v drugi sobi
ostaja ljubezen, smrt, rekruti
sam boš zakukal
v prejšnjem pesniškem življenju
sem opazil, da me vse Francozinje
ko potujem, ležim ali letim – uspavajo, ko so ob meni
da se ne bi bilo treba pogovarjati
z besedami ali rokami
ali z blazinicami vročih prstov
ali robovi ustnic, sanjam v zaprtem prostoru