Ramunė Brundzaitė
ties bernardinais
ties bernardinais
Olgai
kalasi žolė į delnus ir į pečius lėktuvai
spiečių spiečiais
sėdime dviese
apsuptos
antkapius lyg rankas sukryžiavusių
rūsčių vienuolių
po dangaus gobtuvu –
bernardinų
kunigaikštiene, ar toli dar iki Petuškų?
užupis, polocku žemyn,
ties šv. ona tykantys gotų skeletai
ir visi šventieji
tiek tik!
arba keli šimtai gramų
kažkur laužas,
o laužtiniuose skliaustuose –
mūsų istorijos
šliaužia
lyg sraigė
šliūžę ant lapo palikdama
upė
sraigė teptukas
sraigė rašiklis
lėtai lėtai –
po žodį, po potėpį,
nukritusią uogą, kaštonų tirpstantį vašką –
dėliojasi mūsų istorijų šliūžės
Vilniaus puolimo ir nuopuolių metraščiai