KARTA

Vaikiška raganų medžioklė.
Kaip ir kasnakt stovim visi
po kvarco dušu – pusnuogiai, jauni,
beveik patenkinti,
dar garuojantys sapnų likučiais:
tie, kur prabudę iš karo, rūgščiai kvepia žeme;
gėdijas rankų virpėjimo tie, kur iš meilės sūpynių;
suglebę ir skaidrūs – ragavę mirties…
Pažinti galima, bet kuo gi apkaltinsi,
Kai laikmečio pirštas vis rodo
Į vėliavas – 
Vėliavos baltos
Kartoja: nekaltas, nekaltas…