Autobiografinis

išmokti visokių triukų –
vilkėti fraką, peruką
mikliai keisti grimą ir kaukes
šaudyti (iš tuščio šautuvo)
laikyti špagą, špygą (kišenėj)
nepamiršti iškalbos meno
ir pačių paprasčiausių dalykų –
kvėpavimo, dikcijos, elegancijos
formos, santykio

	   (kad paskui vieną dieną suprastum
	   KAM visa tai, ir ne tik…)

įveikti visas baimes
traumas, ligas – didybės
maniją, depresiją, nerimą
slogą, laikiną meilę
dar būtinai – saikingai gerti ir valgyti
lavinti ne tik kūną –
atmintį, klausą, skonį
vieną po kito skaityti
Nietzschę, Freudą, Platoną, klasikus
(„dviračiai – seniai išrasti“ –
bet ne visi dar keliai…)

išmokti alsuoti giliai
kad užmigtum
nepamiršti jogos, tylos, meditacijų
garsų terapijos, šokių
išmokti visokių –
menuetų, valsų, duetų,
piruetų, tango, baleto
striptizo ir net

išmokti stovėti tamsoje
būti paskutiniu
išmokti laukti

           (kol pagaliau nusišypsos laimė – vieną dieną
           visų akivaizdoje pakilti spindulio balto švieson
           ir, viską užmiršus, pereiti lyną ploniausią,
           užmerktomis akimis, lengvai tarsi koptum 
           žvaigždynais, likimo styga, staiga
           supratus KAM visa tai, 
           ir ne tik…)

ir kas benutiks – 
virtuoziškai išsisukti
koketiškai šypsotis
elegantiškai lenktis
mįslingai tylėti
fotogeniškai atrodyti, tačiau
filosofiškai žvelgti į viską

           (staiga supratus KAM visa tai, staiga
           suklusus, kaip verčiasi, virpa,
           kūlvirsčiais skrieja maža
           akrobatė – širdis…)